Pameistrystė vis labiau populiarėja, nes jos nauda akivaizdi. Pameistrystė – profesinio mokymo forma, kai mokinys didžiąją mokymosi laiko dalį praleidžia realioje darbo vietoje, todėl baigęs profesinio mokymo įstaigą gali lengviau užsitikrinti darbo vietą ar net pasilikti dirbti toje įmonėje, kurioje mokėsi. Įgijus profesiją pameistrystės būdu lengviau siekti karjeros, nes mokydamasis šia mokymosi forma sukaupia daugiau įgūdžių ir patirties, kurių pageidauja darbdaviai, ieškantys tam tikrų sričių specialistų, jau susipažinusių su darbo specifika ir įgijusių praktinių žinių.
Pameistrystė – norintiems derinti darbą ir mokslus
Dažnas profesinio mokymo įstaigos moksleivis suka galvą, kaip suderinti mokslus ir darbą. Susiradus darbą – didelė tikimybė, kad mokslai mažiau ar daugiau nukenčia. Tačiau pameistrystės mokymosi būdas šią problemą panaikina. Mokytis pameistrystės būdu labai patogu, nes galima dirbti be jokių trikdžių ir tuo pačiu metu mokymosi įstaigoje įgyti profesiją.
Mokymasis pameistrystės būdu vyksta pakaitomis mokymo įstaigoje ir darbovietėje, todėl šiems procesams valdyti ir santykiams formalizuoti yra sudaromos net kelios sutartys: mokymo sutartis tarp profesinio mokymo įstaigos ir mokinio, pameistrystės darbo sutartis tarp pameistrio (mokinio) ir darbdavio pagal Darbo kodeksą bei trišalė mokymo sutartis tarp profesinio mokymo įstaigos, darbdavio ir mokinio.
Profesinio mokymo įstaiga su darbdaviu sutaria dėl mokinio mokymo, o darbdavys dar įsipareigoja pameistriui, už pastarojo atliekamą darbą, mokėti darbo užmokestį.
Pameistrystę renkasi vis daugiau jaunuolių
Pastebima, kad mokymasis pameistrystės būdu Lietuvoje populiarėja. Vis gausiau profesinių mokymo įstaigų mokiniai renkasi pameistrystės mokymosi formą. Pameistrystę renkasi besimokantys tiek pirminiame, tiek ir tęstiniame profesiniame mokyme.
Pameistrystės mokymosi forma profesiją įgiję asmenys nurodo, kad mokydamiesi tokiu būdu, jie įgavo daugiau naujų įgūdžių, pagilino ir praktiškai patikrino mokymo įstaigoje įgautas teorines žinias, praplėtė akiratį, susipažino su realia darbo aplinka ir pan.
Prie pameistrystės populiarėjimo prisideda pameistrių ir įmonių pasakojamos sėkmės istorijos, pameistrystės populiarumo didėjimui įtaką daro ir valdžios sprendimai, ir įvairūs projektai, kurie suteikia verslui, mokykloms, bendruomenėms ne tik daugiau informacijos apie šį profesijos mokymosi būdą, bet ir atveria naujas galimybes.
Vienas tokių projektų – pavasarį Lietuvoje startavęs projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Juo skatinama darbdavius – smulkias, vidutines ir dideles įmones ir organizacijas – priimti besimokančiuosius profesijos asmenis dirbti pameistriais. Iš viso per ketverius projekto įgyvendinimo metus dalyviams numatoma skirti daugiau kaip 19 mln. eurų.
Profesiją įgiję pameistrystės būdu asmenys žymiai lengviau susiranda darbą, nei profesijos mokęsi įprasta – mokykline – mokymo forma. Apie 90 proc. tokiu būdu mokslus baigusių absolventų įsidarbina, tačiau ne nebūtinai toje pačioje įmonėje, kurioje dirbo pameistriais, vis tik nemaža jų dalis pasilieka būtent tose pačiose įmonėse.
Užimtumo tarnybos statistiniai duomenys rodo, kad net 83,3 proc. pameistrystėje dalyvavusių asmenų išlieka darbo rinkoje ir po vienerių metų, o po dvejų – 64,6 proc. Tai – vienas didžiausių integracijos į darbo rinką rodiklių.
Publikacija parengta Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro iniciatyva, įgyvendinant projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.