Sėkmės istorijos

Tomas: „Mokytojų dėka galiu save vadinti specialistu“

Jau nuo ankstyvos vaikystės Tomui pradėjo patikti energetikos srities mokslai: „Kai atsirado kompiuteriai, aš mėgdavau tvarkyti mechaninius dalykus.“

Pabaigęs vidurinę mokyklą Alytuje, Tomas pradėjo mokytis Daugų technologijos ir verslo mokykloje, tačiau mokslų nepabaigė ir elektriko išsilavinimo nusprendė siekti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre.

Įmonės Itališka kava direktorius Arūnas Pinkevičius jau seniai siūlė Tomui įsidarbinti, bet jis nesutikdavo dėl konkrečios priežasties – tokiam darbui neturėjo pakankamai žinių ir elektriko darbo patirties. Tomas prisimena: „Kai tik atsirado elektrikų mokymo programa, aš nusprendžiau, kad pradžioje pasimokysiu ir tuomet ramia sąžine galėsiu įsidarbinti Arūno įmonėje.“

Apie pameistrystės programą Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre Tomas sužinojo tik atėjęs į Užimtumo tarnybą, kur jam ir rekomendavo Jeruzalės mokymo centrą. Jis teigia, kad dėl sprendimo mokytis pameistrystės forma nei karto nesuabejojo, priešingai – mano, kad tai yra naudinga ne tik jam, bet ir kitiems mokiniams, planuojantiems kelti savo kvalifikaciją.

Į Jeruzalės mokymo centrą Tomas atėjo turėdamas aiškų tikslą – įgyti elektriko kvalifikaciją: „Aš žinojau, kad man to reikia, atėjau čia ne dėl stipendijos. Man trūko elementariausių elektriko žinių, nes tvarkydamas kavos aparatus, nesugebėjau nei pamatuoti, nei išsiaiškinti, kas ir kur yra.“ Mokymo metu Tomas pasirašė pameistrystės sutartį su įmone Itališka kava, kurioje jis atliko praktiką ir iki šiol sėkmingai dirba.

Tomas yra dėkingas Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centre dirbantiems mokytojams: „Mokytojų dėka galiu save vadinti specialistu. Net ir teorijos mokymo metu aš atsinešdavau kavos aparatus ir kartu su dėstytojais aiškindavausi aparato defektus. Mokytojai žinojo, kad esu suinteresuotas pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių, kiekvieną kartą jie paklausdavo ar viską suprantu, nebuvo taip, kad mokiausi „pats sau“. Mane mokė atsakingi profesionalai.“

Nepaisant to, kad elektriko darbas yra priskiriamas pavojingųjų darbų kategorijai, Tomas neabejoja savo profesijos pasirinkimu ir skatina į išsilavinimą žiūrėti atsakingai, nes Tomo teigimu, pasaulyje bus vienu elektriku mažiau. Jis džiaugiasi pasirinkęs pameistrystės mokymosi formą Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, nes tai leidžia jam saugiai dirbti ir įsilieti į konkurencingą rinką.

„Intersurgical“: pameistrystė – didelė vertė įmonei

Medicinos priemones gaminančios bendrovės „Intersurgical“ gamykloje Pabradėje 2019 m. pameistrystės būdu mokėsi ir dirbo apie 50 jaunuolių. Kelis kartus per mėnesį jie vyksta į Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą, kur mokosi teorinių žinių.

Pasak įmonės vadovo Sigito Žvirblio, vienas didžiausių iššūkių buvo surasti gamyklai pakankamai darbuotojų, todėl ir pasitelkta pameistrystė. Pirmą kartą jaunuoliai pagal pameistrystės formą įdarbinti 2016 m.

„2018 m. birželį iš 25 įstojusių 23 baigė mechatronikos specialybę, 2019 m. baigė kita grupė, irgi apie 23 mechatronikos specialistus, bus ir šaltkalviai-įrankininkai“, – pasakojo bendrovės vadovas.

„Turim daugiau norinčių, vyksta net ir atranka“, – pridūrė jis.

Jis teigė nematantis problemos dėl mokinių darbo užmokesčio. Anot S. Žvirblio, pameistrystė būtų populiaresnė, jei profesinės mokyklos labiau bendradarbiautų su įmonėmis ir labiau orientuotųsi į regionus. „Mes šiandien esame viena didžiausių gamybinių įmonių Lietuvoje, bet dirbame regione. Mes matome kitaip savo įmonės ateitį. Pas mus geriausias, lojaliausias ir patikimiausias darbuotojas tas, kuris gyvena šalia įmonės. Jeigu jaunimas, baigęs mokslus, gali turėti galimybę ateiti į įmonę, įsidarbinti ir gauti specialybę, yra ir mums didelė vertė ir saugumas, ir jaunuoliui lygiai taip pat tam tikras privalumas, nenutolstant nuo namų turėti darbą su specialybe“, – teigė S. Žvirblis.

Skaitykite daugiau.

Pameistrystės virtuvė Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre

Instruktorius Miroslavas mokėsi Lietuvos edukologijos universitete, įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnio diplomą, tuo pačiu apsigynė ir mokytojo kvalifikaciją. Bendrakursiai pajuokavo: „Varom, pasidarom vairavimo instruktorių pažymėjimus“. Taip atsirado instruktoriaus pažymėjimas Miroslavo kišenėje, nors pats instruktorius prisimena, kad pažymėjimo neatsiiminėjo ilgą laiką.

Miroslavas 2015 m. gegužės mėnesį įsidarbino Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre B ir D vairavimo kategorijos instruktoriumi. Per penkis metus įgijo visas vairavimo kategorijas – nuo motociklų iki krovininių automobilių.

Sėkminga karjeros pradžia paskatino instruktorių kelti savo kvalifikaciją, tad Jeruzalės mokymo centras suteikė galimybę mokytis pameistrystės forma. Miroslavas prisimena: „Norėjau tobulėti, buvau pasiruošęs, žinojau, kad pameistrystės būdu integruotis į darbo rinką bus daug paprasčiau.“

Dabar Miroslavas save vadina vienu iš pirmųjų kirminų, kuris praėjo visą pameistrystės virtuvę. Instruktorius 3 mėnesius mokėsi pameistrystės forma įmonėje Simatra.

Būdamas pameistriu mėnesį dirbo autoservise kartu su patyrusiais meistrais. Miroslavas prisimena iki šiol: „Juodos rankos, veidas, keiti padangas, kaladėles.“ Jis turėjo galimybę nuolat stebėti ilgametę patirtį turinčius darbuotojus, kas leido jau po pusantro mėnesio gauti ir vairuotojo užduočių: „Važiuodavau ir į įmones, ir į sandėlius paimti prekių, pritvirtinti jas ir nuvežti iš taško A į tašką B. Mokymo metu turėjau galimybę prisiliesti prie to darbo, kurį atlieka ilgą darbo patirtį turintys krovininio automobilio vairuotojai.“

Nepaisant praeitų pameistrystės iššūkių Miroslavas džiaugiasi, kad šis mokymo būdas leidžia mokiniams įsitvirtinti vis didesnę konkurenciją turinčioje rinkoje ir jaustis saugiau. Šiuo metu Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro instruktorius kasdien susiduria su iššūkiais, tačiau pameistrystėje įgyta patirtis leidžia lengviau juos įveikti.

Miroslavas akcentuoja dvi pameistrystės naudas: viena iš jų – pats mokymo metodas, kuris padeda tobulėti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, kita – mokytojams pabuvus pameistrio vietoje žymiai lengviau sukurti daugiau vertės jų organizuojamuose mokymuose.

Pameistrystė nacionaliniame kontekste: Pameistrystė Norvegijoje organizuojama per formalią vidurinio ugdymo sistemą.

Pameistrystės trukmė: 4 metai.

Profesinis mokymas pameistrystės forma paprastai trunka 4 metus: 2 pirmieji metai vidurinėje mokykloje ir antruosius 2 metus mokomasi pameistrystės forma.

Mokinių amžius: Nuo 16 m.

Oficialus pameistrystės apibrėžimas:

Pameistrystės apibrėžimas Norvegijos karalystėje įteisintas 1998 m.

Švietimo įstatymo 4 skr. „Vidurinis išsilavinimas ir mokymas įmonėje” kuriame rašoma, kad pameistriu laikomas asmuo, kuris pasirašė sutartį, norėdamas gauti profesijos, kurios mokymą siūlo įmonė, pažymėjimą. Kitu atveju pameistrystė ir profesinio mokymo programa integruota į vidurinio ugdymo programą.

Pameistrių skaičius:

Per 2012 m. - 2019 m. laikotarpį bendras pameistrių skaičius Norvegijos karalystėje išaugo 19 proc. ir dabar siekia beveik 39000 pameistrių per metus, kurie mokosi 200 skirtingų programų.

Populiariausios specialybės 2019 m.: elektrikai, sveikatos priežiūros specialistai, staliai.

Darbo užmokestis:

Pameistrys gauna atlyginimą, kuris yra kintantis ir proporcingai didėjantis mokymosi proceso metu iki tol, kol pameistrys gali savarankiškai atlikti darbą ir produktyviai prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo:

Mokymo(si) etapai

0 mėn. - 6 mėn.

6 mėn. - 12 mėn.

12 mėn. - 18 mėn.

18 mėn. - 24 mėn.

Procentinė kvalifikuoto darbuotojo minimalaus darbo užmokesčio norma

30%

40%

50%

iki 80%

Pameistrių teisės ir pareigos:

Pameistriai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniai įmonės darbuotojai, taikomas darbo kodeksas, darbo apsaugos įstatymas. Pameistriai taip pat gali gauti stipendiją apgyvendinimo išlaidoms,  2020-2021 m. laikotarpiu stipendija - iki 478 Eur/mėn.

Įmonės dalyvaujančios pameistrystėje:

Pameistrystės įmonė turi būti oficialiai patvirtinta, turėti meistrą, kuris bus atsakingas už praktinį mokymą ir atitinkamą darbo aplinką darbo  vietoje. Įmonės priimančios mokinius, gauna dotacijas iš valstybės už kiekvieną pameistrį tolygiai jas paskirstant visam praktikos laikotarpiui, paprastai 2 metams. 2020 m. subsidija siekė 16 000 Eur mokinio krepšeliui.

Konsultavimo paslaugos:

Norvegijoje veikia 11 regioninių profesinio mokymo konsultavimo centrų, konsultuojančių įmones ir pameistrius įvairiais jiems aktualiais klausimais.

Reikalavimai meistrams:

Aukštasis išsilavinimas arba nemažesnė nei 6 metų patirtis veiklos srityje ar įmonėje. Meistrai privalo išklausyti savivaldybių organizuojamus kursus apie pameistrystės įgyvendinimą įmonėse.

Pameistrystė nacionaliniame kontekste: Pameistrystė Vokietijoje organizuojama dualinės pameistrystės forma.

Pameistrystės trukmė: 2- 3,5 metai.

Mokymasis įmonėje ir teorinių žinių įsisavinimas profesinio mokymo mokyklose. Pameistriai turi mokymosi sutartį su savo darbdaviu kurioje yra apibrėžta oficiali mokymosi programa skirta mokytis įmonėje ir ją papildo atitinkama teorinio mokymo programa profesinėms mokykloms.

Oficialus pameistrystės apibrėžimas:

Pagrindinis dvigubos pameistrystės sistemos teisinis pagrindas yra Profesinio mokymo įstatymas (Berufsbildungsgesetz), priimtas 1969 m. Naujasis Profesinio mokymo įstatymas (BBiG) buvo priimtas ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja įmonėje vykdomą pameistrystės dalį. Pagrindinės jo nuostatos susijusios su mokymo misija, mokymo programų standartais, mokymo įmonių patvirtinimo reikalavimais (įskaitant mokymo personalo kvalifikacijos reikalavimus), mokymo sutarčių ir darbo sąlygų gairėmis, mokinių atlyginimu ir socialine apsauga.

Pameistrių skaičius:

Vokietijoje daugelis jaunų žmonių į darbo rinką patenka per pameistrystės sistemą. 2019 m. buvo sudaryta 513 300 naujų pameistrystės sutarčių t. y. 8600 arba 1,6% mažiau negu 2018 metais. 

Daugiau nei trečdalis sutarčių yra tarp dažniausiai vykdomų profesijų tokių kaip: elektrikai, medicinos darbuotojai, IT specialistai, odontologai.

Dvigubos pameistrystės sistemos pagrindas yra institucinis federalinės vyriausybės, federalinių žemių ir socialinių partnerių bendradarbiavimas, pagrįstas sutarimo principu. Bendrovės mokymo vietų pasiūla yra įmonės sprendimas atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Daugelis įmonių pameistrystės mokymą laiko socialine užduotimi ir didžiuojasi būdamos mokymo įmone. Sklandus perėjimas į užimtumą ir dėl to mažas jaunimo nedarbas laikomi svarbiomis sistemos stiprybėmis.

Profesinės įstaigos:

Norintiems įstoti bei pradėti studijas profesinėje mokykloje yra būtinas pagrindinės mokyklos baigimo diplomas. Praktika yra atliekama sudarius sutartį tarp įmonės ir praktikanto. 2019 metais veikė 1530 profesinės mokyklos, kurios siūlė daugiau nei 300 skirtingų profesijų studijas.

Darbo užmokestis:

Mokiniai įmonėje mokosi vidutiniškai 3-4 dienas per savaitę, o profesinėse mokyklose – vieną, dvi dienas. Už įmonėse atliktą praktiką mokinai gauna pinigines išmokas, kurios priklauso nuo sektorių. Išmokų dydžiai kiekvienais metais didėja, kol vidutiniškai pasiekia trečdalį įmonėse dirbančių specialistų pradinio atlyginimo.

Pameistrystė nacionaliniam kontekste:  Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis pameistrystę priimtas 1967 m., pameistrystės įgyvendinimo tvarka priimta 1997 m. Teisės aktuose aiškiai nustatytos institucinės atsakomybės, programų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, darbdavių pareigos.

Pameistrystės trukmė: 2-4 metai.

Pameistrystės programos įgyvendinimas vyksta 7 etapais, iš kurių 4 – darbo vietoje, 3 – mokymo įstaigoje. Daugiausiai laiko (virš 60 proc.) praleidžiama darbo vietoje.

Pameistrystės sistema: Pameistrystės mokymo programos parengtos moduliniu principu. Kiekviename modulyje nustatyti modulio tikslai, mokymosi rezultatai ir svarbiausi mokymosi elementai (key learning points). Kiekvienoje programoje išskiriami ir bendrieji, ir specialybės gebėjimai. Baigiamasis vertinimas vykdomas darbo vietoje, mokymo įstaigoje vertinimo tikslais rengiami kursiniai darbai, atliekamos teorinės ir praktinės užduotys. Pameistriams dažniausiai suteikiama 6 Airijos kvalifikacijų sandaros lygio kvalifikacija.

Konsultavimo paslaugos: Pagrindinį pameistrystės sistemos administravimo vaidmenį atlieka SOLAS: jie nustato procedūras, planuoja programų įgyvendinimą, rengia ir vėliau QQI tvirtinimui teikia pameistrystės mokymo programas, rengia vertinimo gaires, pripažįsta pameistrių ankstesnį mokymąsi, tvirtina pameistrystės vietas, tvarko pameistrių registrą, stebi programų įgyvendinimą. Prie SOLAS veikia nacionalinė pameistrystės apeliacinė komisija. Svarbų vaidmenį atlieka prie SOLAS 2014 m. suburta nacionalinė pameistrystės patariamoji taryba (National Apprenticeship Advisory Council).

Pameistrių skaičius: Per 2015 m. - 2019 m. laikotarpį bendras pameistrių skaičius Airijos karalystėje išaugo 50 proc. ir dabar siekia beveik 17500 pameistrių per metus, pameistriai gali rinktis iš 58 skirtingų mokymosi programų. Populiariausios specialybės: elektrikai, mechanikai, IT specialistai, apdailininkai, tačiau populiarėja tokios specialybės kaip: finansų konsultantai, laboratorijų darbuotojai, slaugos sektoriaus darbuotojai.

Įmonės dalyvaujančios pameistrystėje: Šiuo metu daugiau nei 6500 įmonių dirba 17500 pameistrių. Pameistrystės įmonė turi būti oficialiai patvirtinta, turėti meistrą, kuris bus atsakingas už praktinį mokymą ir atitinkamą darbo aplinką darbo vietoje. Įmonės priimančios mokinius, gauna dotacijas iš valstybės už kiekvieną pameistrį.  2020 m.-2021m. subsidija siekė 6 000 Eur mokinio krepšeliui.

Darbdaviai skelbia laisvas darbo vietas pameistrystei gauti šiame portale: www.apprenticeshipjobs.ie

Darbo užmokestis:

Pameistriai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniai įmonės darbuotojai, taikomas darbo kodeksas, darbo apsaugos įstatymas, mokamas valstybės nustatytas valandinis atlyginimas, kuris kinta pagal amžių ir sektorių kuriame dirba pameistrys, bet negali būti mažesnis negu 9,80 Eur / val.