Menu
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre esu baigęs pastatų restauratoriaus mokymo programą. Mano pasirinkimą, tikriausiai, lėmė artimoji aplinka ir mano paties įsivaizdavimas, kad tai vyriška profesija, vyriškas darbas. Mano visa šeima dirba statybos sektoriuje: tėtis – stalius, mama – apdailininkė, vyresnis brolis – apdailininkas.
Prasidėjus paskutiniam mokymo kursui, mokymo centras pasiūlė per ERASMUS+ mobilumo projektą vykti į Vokietiją įgyti įvairesnės mokymo ir darbo praktikos. Vokietijoje praleidau tik dvi savaites, tačiau jos turėjo didelės įtakos mano gyvenimo pasirinkimams. Vokietijoje teko prisiliesti prie tokių pačių darbų, su kokiais buvau susipažinęs mokymo įstaigoje: mūrijimas, tinkavimas, vidaus apdaila. Tačiau didžiausią įspūdį man paliko kelionė svetur, galimybė pažinti kitą šalį, darbo joje kultūrą ir principus, įgauti drąsos nepasimesti naujomis aplinkybėmis, taip pat užsidirbti bei pailsėti.
Grįžęs į Lietuvą baigiau mokslus, įsidarbinau UAB „Pamario restauratorius“ įmonėje. Joje dirbau tris metus. Dirbau kartu su patyrusiais restauratoriais. Teko restauruoti vidaus ir fasado grožybes. Mano darbas buvo įvertintas – Palangos meras įteikė padėkos raštą už svarų indėlį restauruojant Kurhauso pastatą. Man tai – didėlė garbė.
Dirbdamas įmonėje tobulėjau ir, ne paslaptis, dažnai sulaukdavau pasiūlymų išvykti į įvairias užsienio šalis darbuotis. Po trejų darbo metų neatsilaikiau ir gavęs pasiūlymą vykti į Olandiją, išvykau. Ten keitėsi mano darbų pobūdis, tačiau darbo vieta – kruiziniai laivai – sužavėjo. Dirbau kruizinių laivų vidaus apdailos srityje. Daromi darbai apėmė labai plačiai: nuo grindinių plytelių klojimo iki sieninių ir lubinių panelių montavimo. Šiame darbe labai daug pasisėmiau patirties. Aiškiai supratau, kad dirbu mylimą darbą. Dirbdamas kruizinių laivų apdailos srityje kartu aplankiau ir daug valstybių. Buvau Prancūzijoje, Švedijoje, Anglijoje, Barbadosoje, teko pabuvoto net Bahamose. Dirbdamas pastarojoje šalyje jaučiausi, kad darbas – tikras poilsis, dirbant Bahamose buvo šilta, saulėta, gražu ir gera.
2019 metais baigiau Telšių Džiugo gimnaziją. Baigęs mokslus iš ties nežinojau ko noriu, ką veiksiu ar net kas būsiu. Gal mintyse turėjau keletą variantų, tačiau tai buvo tik dvejonės. Lengviausias kelias kurį pasirinkau, tai po gimnazijos pradėjau dirbti statybos sektoriuje. Dirbdamas tobulėjau, su kiekviena nauja diena išmokdavau naujų darbo subtilybių, technologinių dalykų, kurie mane labai pradėjo žavėti. Tiesa, statybos mano gyvenime neatsirado tiesiog tik baigus gimnaziją, aš jau būdamas 7-8 metų mėgdavau konstruoti kokį daiktą iš medžio, man patiko kažką sukurti naujo, gražaus. Bandžiau savo jėgomis statyti net nedidelį garažiuką. Visų nuostabai man pavyko. Kai buvau 15 metų sesuo nusipirko namą ir nepastebėjau, kaip buvau pirmas sąraše, kuris padėjo remontuoti. Brolis, jau dirbdamas apdailininku, mielai priėmė mane į savo gretas ir kartu mes įrengėme visą sesers namo vidų. Įgavau tikrai labai daug naudingos praktikos. Toliau sekė kiti darbai: tėvų namas, stogo darbai, fasado darbai. Buvau patenkintas, kad už atliktą darbą gaunu ne tik finansinį ar kitą paskatinimą, bet ir nepamainomą tobulėjimą.
Tai, kaip ir minėjau, baigęs gimnaziją dirbau, tik po metų supratau, kad neužtenka tik dirbti. Todėl 2020 metais stojau į Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą. Pradėjau mokytis ir sužinojau to, ko dar iki tol nežinojau. Mokymo centre pasiūlė mokytis pameistrystės mokymo forma. Buvau vienas iš norinčiųjų, kuris pasirinko UAB „Pamario restauratorius“ įmonę. Įmonėje mokiausi praktikos dalykų, o mokymo centrą lankiau pagal sudarytą tvarkaraštį atsiskaityti mokomųjų dalykų teoriją. Mokymo centre susipažinau su puikiais kursiokais. Du metai prabėgo akimirksniu. Įgijęs apdailininko specialybę darbuojuosi toliau. Šiuo metu dirbu įmonėje plataus profilio apdailininku. Esu labai laimingas, kad mokydamas mokymo centre išmokau dirbti efektyviau, greičiau, taisyklingai ir dabar galiu didžiuotis tuo, ką moku ir kuo esu.
Tikiuosi ir toliau seksis.
Nuo vaikystės mane viliojo technika, statybos. Pabaigęs vidurinę mokyklą Jonavoje, nusprendžiau stoti į Kauno politechnikos institutą. Deja nepasisekė. Po šios nesėkmės atsirado didžiulis nepasitikėjimas savo jėgomis, o ir namuose reikalai nesiklostė gerai: namiškių problemos, barniai, pinigų trūkumas. Taigi apie mokamą mokslą negalėjo būti nei kalbos. Nors mokiausi neblogai. Nebuvau pirmūnas, bet jei pasimokydavau, – įvertinimai būdavo neblogi.
Iškilo klausimas į kurį neturėjau atsakymo – ką daryti?
Visai atsitiktinai užėjau pasižvalgyti į Jonavos politechnikos mokyklą. Ji man buvo žinoma, nes čia, dar mokydamasis vidurinėje, su mokytoja lankiausi atvirų durų renginyje.
Mokyklos skelbimų lentoje pamačiau kvietimą registruotis į „Erasmus +“ mobilumo projekto programą, pagal kurią galima buvo vykti darbinei praktikai į Austriją, Lenkiją ir Ispaniją.
Pasidarė įdomu, juk niekada nebuvau išvažiavęs toliau Kauno. O čia šansas ir išvažiuoti, ir užsidirbti. Esu labai dėkingas Jonavos politechnikos mokykloje tuomet sutiktam mokytojui, kuris paragino nepraleisti metų nieko neveikiant ir stoti į šią politechnikos mokyklą. Taip ir padariau! Įstojau mokytis elektriko profesijos. Mokiausi, dirbau. Ir pasisekė! Baigiantis mokslo metams, mane atrinko vykti į mėnesio trukmės praktiką Austrijoje.
Buvau labai laimingas!
Praktikos Austrijoje metu nors teko labai daug ir sunkiai dirbti, tačiau tuo pačiu daug išmokau ir patyriau. Supratau, kad gerai yra turėti amatą, o norint gerai jį valdyti – reikia daug ir atkakliai mokytis bei dirbti. Būnant užsienio šalyje kilo daug iššūkių su kuriais turėjau tvarkytis pats – teko įveikti kalbos barjerą, išdrįsti kalbėti svetima kalba, reikėjo perprasti tos šalies buitį, žmones, tradicijas, darbo ir bendravimo kultūrą. Pastebėjau, kad Austrija – labai tvarkinga šalis ir tvarkos joje šventai laikomasi, šalyje tiek darbas, tiek amatas laikomi didele vertybe.
Praktikos metu dirbau įmonėje „Gesa Transporttechnik GmbH” Klagenfurte. Tai didelė įmonė, turinti daug pasiūlymų mokiniui. Joje dirba nuoširdūs meistrai, kurie moka mokyti darbo paslapčių mokinius. Visą praktiką dirbau kartu (tiksliau, šalia) meistro ir labai didžiavausi kai, praktikai einant į pabaigą, meistras leido man savarankiškai surinkti jėgos įrenginį.
Praktikos metu po truputį grįžo pasitikėjimas pačiu savimi, tikėjimas žmonėmis, jų geranoriškumu. Per šį laiką supratau, kad noriu siekti profesinio tobulėjimo, įgyti finansinę nepriklausomybę, o mano įgytas amatas tokias galimybes man suteikia.
Taigi, kiekvienas kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Reikia tik išdrįsti jį žengti!
Ačiū Aldonai Biedermann, kuri tarsi mama globojo visus praktikantus Austrijoje, ačiū Jonavos politechnikos mokyklos kolektyvui už pasitikėjimą manimi ir už šį prasmingą, nors ir trumpą gyvenimo etapą, kuris man labai daug padėjo
Jau nuo ankstyvos vaikystės Tomui pradėjo patikti energetikos srities mokslai: „Kai atsirado kompiuteriai, aš mėgdavau tvarkyti mechaninius dalykus.“
Pabaigęs vidurinę mokyklą Alytuje, Tomas pradėjo mokytis Daugų technologijos ir verslo mokykloje, tačiau mokslų nepabaigė ir elektriko išsilavinimo nusprendė siekti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre.
Įmonės Itališka kava direktorius Arūnas Pinkevičius jau seniai siūlė Tomui įsidarbinti, bet jis nesutikdavo dėl konkrečios priežasties – tokiam darbui neturėjo pakankamai žinių ir elektriko darbo patirties. Tomas prisimena: „Kai tik atsirado elektrikų mokymo programa, aš nusprendžiau, kad pradžioje pasimokysiu ir tuomet ramia sąžine galėsiu įsidarbinti Arūno įmonėje.“
Apie pameistrystės programą Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre Tomas sužinojo tik atėjęs į Užimtumo tarnybą, kur jam ir rekomendavo Jeruzalės mokymo centrą. Jis teigia, kad dėl sprendimo mokytis pameistrystės forma nei karto nesuabejojo, priešingai – mano, kad tai yra naudinga ne tik jam, bet ir kitiems mokiniams, planuojantiems kelti savo kvalifikaciją.
Į Jeruzalės mokymo centrą Tomas atėjo turėdamas aiškų tikslą – įgyti elektriko kvalifikaciją: „Aš žinojau, kad man to reikia, atėjau čia ne dėl stipendijos. Man trūko elementariausių elektriko žinių, nes tvarkydamas kavos aparatus, nesugebėjau nei pamatuoti, nei išsiaiškinti, kas ir kur yra.“ Mokymo metu Tomas pasirašė pameistrystės sutartį su įmone Itališka kava, kurioje jis atliko praktiką ir iki šiol sėkmingai dirba.
Tomas yra dėkingas Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centre dirbantiems mokytojams: „Mokytojų dėka galiu save vadinti specialistu. Net ir teorijos mokymo metu aš atsinešdavau kavos aparatus ir kartu su dėstytojais aiškindavausi aparato defektus. Mokytojai žinojo, kad esu suinteresuotas pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių, kiekvieną kartą jie paklausdavo ar viską suprantu, nebuvo taip, kad mokiausi „pats sau“. Mane mokė atsakingi profesionalai.“
Nepaisant to, kad elektriko darbas yra priskiriamas pavojingųjų darbų kategorijai, Tomas neabejoja savo profesijos pasirinkimu ir skatina į išsilavinimą žiūrėti atsakingai, nes Tomo teigimu, pasaulyje bus vienu elektriku mažiau. Jis džiaugiasi pasirinkęs pameistrystės mokymosi formą Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, nes tai leidžia jam saugiai dirbti ir įsilieti į konkurencingą rinką.
Vis sudėtingėjant situacijai darbo rinkoje, didžiuliu iššūkiu darbdaviams tampa rasti motyvuotų bei kvalifikuotų darbuotojų. Šalia jau įprastų darbuotojų paieškos būdų, tokių kaip darbo skelbimų talpinimas darbuotojų paieškos portaluose ar socialinėje medijoje, pasinaudojome bendradarbiavimo su Biržų technologijų ir verslo mokymo centru galimybe ir tai buvo vienas geriausių sprendimų, norint darbuotojų paieškos iššūkius paversti galimybėmis.
Pameistrius vertindami kaip potencialius darbuotojus, skirdami daug dėmesio jų atrankai, adaptacijai bei mokymui, užsiauginome puikių, motyvuotų, reikiamą kvalifikaciją įgijusių darbuotojų. Dauguma jų ir šiandien yra „Biržų duonos“ šeimos nariai, pilnai įsitraukę į įmonės veiklas, darbuotojų iniciatyvas ir įvairius projektus.
„Biržų duonos“ patirtis rodo, kad bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis ir mokymas pameistrystės forma gali tapti puikiu sėkmės receptu, siekiant pritraukti jaunų, profesijos siekiančių, motyvuotų darbuotojų. Svarbiausia, – nuo pat pirmos akimirkos, kai jie įžengia į įmonę, – padėti jiems jaustis svarbia įmonės dalimi!
UAB „Biržų Duona“
Personalo vadovė, Giedrė Vaičytė, tel.: +370 450 31871
Plento g. 6, Biržai
Medicinos priemones gaminančios bendrovės „Intersurgical“ gamykloje Pabradėje 2019 m. pameistrystės būdu mokėsi ir dirbo apie 50 jaunuolių. Kelis kartus per mėnesį jie vyksta į Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą, kur mokosi teorinių žinių.
Pasak įmonės vadovo Sigito Žvirblio, vienas didžiausių iššūkių buvo surasti gamyklai pakankamai darbuotojų, todėl ir pasitelkta pameistrystė. Pirmą kartą jaunuoliai pagal pameistrystės formą įdarbinti 2016 m.
„2018 m. birželį iš 25 įstojusių 23 baigė mechatronikos specialybę, 2019 m. baigė kita grupė, irgi apie 23 mechatronikos specialistus, bus ir šaltkalviai-įrankininkai“, – pasakojo bendrovės vadovas.
„Turim daugiau norinčių, vyksta net ir atranka“, – pridūrė jis.
Jis teigė nematantis problemos dėl mokinių darbo užmokesčio. Anot S. Žvirblio, pameistrystė būtų populiaresnė, jei profesinės mokyklos labiau bendradarbiautų su įmonėmis ir labiau orientuotųsi į regionus. „Mes šiandien esame viena didžiausių gamybinių įmonių Lietuvoje, bet dirbame regione. Mes matome kitaip savo įmonės ateitį. Pas mus geriausias, lojaliausias ir patikimiausias darbuotojas tas, kuris gyvena šalia įmonės. Jeigu jaunimas, baigęs mokslus, gali turėti galimybę ateiti į įmonę, įsidarbinti ir gauti specialybę, yra ir mums didelė vertė ir saugumas, ir jaunuoliui lygiai taip pat tam tikras privalumas, nenutolstant nuo namų turėti darbą su specialybe“, – teigė S. Žvirblis.
Šilutės profesinio mokymo centras 2022 m. startavo su pameistrystės mokymo modeliu. Ir padarė tai su gana netikėta ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo programa, kuri pradėta įgyvendinti tik 2022 m. rugsėjį.
Mokymo centre pameistrystės idėja kilo prieš metus, ruošiantis akredituoti ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo programą ir pradėjus bendradarbiauti su miesto vaikų lopšeliais-darželiais: jų vadovės iš karto numatė galimybę ir poreikį deleguoti savo darbuotojas įsigyti profesinę kvalifikaciją. Ir pačioms darbuotojoms, ir darželių vadovėms pasirodė patrauklu, kad nesutriks darbų organizavimas ir grafikas, o mokytis bus galima neatitrūkstant nuo praktinės/darbo veiklos.
Iš 20-ties į programą įstojusių mokinių net 11 pasirinko mokytis pameistrystės būdu. Šilutės PMC inicijavo susitikimus su ikimokyklinio ugdymo įstaigų administracijomis, kuo kruopščiausiai aptarė ir numatė visus teorinio ir praktinio mokymo aspektus, pasidalino atsakomybėmis ir funkcijomis, sudarė tikslų teorinio mokymo, kuris vyksta mišriu – kontaktiniu bei nuotoliniu – būdu visoms profesijos besimokančiosioms patogiu laiku, grafiką, paskyrė atsakingus asmenis, konsultacijų, rezultatų aptarimo ir atsiskaitymų laiką. Taip pat buvo pasirašytos trišalės mokymo(si) sutartys, patvirtintas ugdymo planas. Be galo džiugu, kad mokinės nestokoja motyvacijos ir entuziazmo, noriai dalinasi savo patirtimis, buriasi į darbo grupes, pristato rezultatus, kuria vaizdinę medžiagą, o teoriniam mokymui net ir vakarais mieliau renkasi mokykloje nei mokosi nuotoliniu būdu.
Profesijos mokytojos Laura Valauskienė ir Ugnė Marija Būdvytytė džiaugiasi, kad nauja programa nuo pirmų dienų duoda puikių vaisių: vyksta prasmingas ir produktyvus Šilutės PMC ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, moterys ir merginos su didžiuliu entuziazmu siekia žinių, mokosi vienos iš kitų, dalinasi patirtimi, daug laiko skiria savarankiškam tobulėjimui, gilinasi ne tik į tas temas, kurios numatytos programoje, bet ir į jų praktinę veiklą peržengiančius vaiko raidos, specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo, vaikystės psichologijos ir kitus klausimus.
Šilutės profesinio mokymo centras organizuoja moksleivėms didelę patirtį turinčių specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų paskaitas.
Pameistrystė pasiteisino – veiklomis bei rezultatais džiaugiasi visos trys joje dalyvaujančios šalys!
Daugiau informacijos – Vilma Grigonienė, direktorė, Tel.: 8 441 53360, el. paštas direktorius@silutespmc.lt
Instruktorius Miroslavas mokėsi Lietuvos edukologijos universitete, įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnio diplomą, tuo pačiu apsigynė ir mokytojo kvalifikaciją. Bendrakursiai pajuokavo: „Varom, pasidarom vairavimo instruktorių pažymėjimus“. Taip atsirado instruktoriaus pažymėjimas Miroslavo kišenėje, nors pats instruktorius prisimena, kad pažymėjimo neatsiiminėjo ilgą laiką.
Miroslavas 2015 m. gegužės mėnesį įsidarbino Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre B ir D vairavimo kategorijos instruktoriumi. Per penkis metus įgijo visas vairavimo kategorijas – nuo motociklų iki krovininių automobilių.
Sėkminga karjeros pradžia paskatino instruktorių kelti savo kvalifikaciją, tad Jeruzalės mokymo centras suteikė galimybę mokytis pameistrystės forma. Miroslavas prisimena: „Norėjau tobulėti, buvau pasiruošęs, žinojau, kad pameistrystės būdu integruotis į darbo rinką bus daug paprasčiau.“
Dabar Miroslavas save vadina vienu iš pirmųjų kirminų, kuris praėjo visą pameistrystės virtuvę. Instruktorius 3 mėnesius mokėsi pameistrystės forma įmonėje Simatra.
Būdamas pameistriu mėnesį dirbo autoservise kartu su patyrusiais meistrais. Miroslavas prisimena iki šiol: „Juodos rankos, veidas, keiti padangas, kaladėles.“ Jis turėjo galimybę nuolat stebėti ilgametę patirtį turinčius darbuotojus, kas leido jau po pusantro mėnesio gauti ir vairuotojo užduočių: „Važiuodavau ir į įmones, ir į sandėlius paimti prekių, pritvirtinti jas ir nuvežti iš taško A į tašką B. Mokymo metu turėjau galimybę prisiliesti prie to darbo, kurį atlieka ilgą darbo patirtį turintys krovininio automobilio vairuotojai.“
Nepaisant praeitų pameistrystės iššūkių Miroslavas džiaugiasi, kad šis mokymo būdas leidžia mokiniams įsitvirtinti vis didesnę konkurenciją turinčioje rinkoje ir jaustis saugiau. Šiuo metu Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro instruktorius kasdien susiduria su iššūkiais, tačiau pameistrystėje įgyta patirtis leidžia lengviau juos įveikti.
Miroslavas akcentuoja dvi pameistrystės naudas: viena iš jų – pats mokymo metodas, kuris padeda tobulėti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, kita – mokytojams pabuvus pameistrio vietoje žymiai lengviau sukurti daugiau vertės jų organizuojamuose mokymuose.
Pameistrystė nacionaliniame kontekste: Pameistrystė Norvegijoje organizuojama per formalią vidurinio ugdymo sistemą.
Pameistrystės trukmė: 4 metai.
Profesinis mokymas pameistrystės forma paprastai trunka 4 metus: 2 pirmieji metai vidurinėje mokykloje ir antruosius 2 metus mokomasi pameistrystės forma.
Mokinių amžius: Nuo 16 m.
Oficialus pameistrystės apibrėžimas:
Pameistrystės apibrėžimas Norvegijos karalystėje įteisintas 1998 m.
Švietimo įstatymo 4 skr. „Vidurinis išsilavinimas ir mokymas įmonėje” kuriame rašoma, kad pameistriu laikomas asmuo, kuris pasirašė sutartį, norėdamas gauti profesijos, kurios mokymą siūlo įmonė, pažymėjimą. Kitu atveju pameistrystė ir profesinio mokymo programa integruota į vidurinio ugdymo programą.
Pameistrių skaičius:
Per 2012 m. - 2019 m. laikotarpį bendras pameistrių skaičius Norvegijos karalystėje išaugo 19 proc. ir dabar siekia beveik 39000 pameistrių per metus, kurie mokosi 200 skirtingų programų.
Populiariausios specialybės 2019 m.: elektrikai, sveikatos priežiūros specialistai, staliai.
Darbo užmokestis:
Pameistrys gauna atlyginimą, kuris yra kintantis ir proporcingai didėjantis mokymosi proceso metu iki tol, kol pameistrys gali savarankiškai atlikti darbą ir produktyviai prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo:
Mokymo(si) etapai | 0 mėn. - 6 mėn. | 6 mėn. - 12 mėn. | 12 mėn. - 18 mėn. | 18 mėn. - 24 mėn. |
Procentinė kvalifikuoto darbuotojo minimalaus darbo užmokesčio norma | 30% | 40% | 50% | iki 80% |
Pameistrių teisės ir pareigos:
Pameistriai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniai įmonės darbuotojai, taikomas darbo kodeksas, darbo apsaugos įstatymas. Pameistriai taip pat gali gauti stipendiją apgyvendinimo išlaidoms, 2020-2021 m. laikotarpiu stipendija - iki 478 Eur/mėn.
Įmonės dalyvaujančios pameistrystėje:
Pameistrystės įmonė turi būti oficialiai patvirtinta, turėti meistrą, kuris bus atsakingas už praktinį mokymą ir atitinkamą darbo aplinką darbo vietoje. Įmonės priimančios mokinius, gauna dotacijas iš valstybės už kiekvieną pameistrį tolygiai jas paskirstant visam praktikos laikotarpiui, paprastai 2 metams. 2020 m. subsidija siekė 16 000 Eur mokinio krepšeliui.
Konsultavimo paslaugos:
Norvegijoje veikia 11 regioninių profesinio mokymo konsultavimo centrų, konsultuojančių įmones ir pameistrius įvairiais jiems aktualiais klausimais.
Reikalavimai meistrams:
Aukštasis išsilavinimas arba nemažesnė nei 6 metų patirtis veiklos srityje ar įmonėje. Meistrai privalo išklausyti savivaldybių organizuojamus kursus apie pameistrystės įgyvendinimą įmonėse.
Pameistrystė nacionaliniame kontekste: Pameistrystė Vokietijoje organizuojama dualinės pameistrystės forma.
Pameistrystės trukmė: 2- 3,5 metai.
Mokymasis įmonėje ir teorinių žinių įsisavinimas profesinio mokymo mokyklose. Pameistriai turi mokymosi sutartį su savo darbdaviu kurioje yra apibrėžta oficiali mokymosi programa skirta mokytis įmonėje ir ją papildo atitinkama teorinio mokymo programa profesinėms mokykloms.
Oficialus pameistrystės apibrėžimas:
Pagrindinis dvigubos pameistrystės sistemos teisinis pagrindas yra Profesinio mokymo įstatymas (Berufsbildungsgesetz), priimtas 1969 m. Naujasis Profesinio mokymo įstatymas (BBiG) buvo priimtas ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
Profesinio mokymo įstatymas reglamentuoja įmonėje vykdomą pameistrystės dalį. Pagrindinės jo nuostatos susijusios su mokymo misija, mokymo programų standartais, mokymo įmonių patvirtinimo reikalavimais (įskaitant mokymo personalo kvalifikacijos reikalavimus), mokymo sutarčių ir darbo sąlygų gairėmis, mokinių atlyginimu ir socialine apsauga.
Pameistrių skaičius:
Vokietijoje daugelis jaunų žmonių į darbo rinką patenka per pameistrystės sistemą. 2019 m. buvo sudaryta 513 300 naujų pameistrystės sutarčių t. y. 8600 arba 1,6% mažiau negu 2018 metais.
Daugiau nei trečdalis sutarčių yra tarp dažniausiai vykdomų profesijų tokių kaip: elektrikai, medicinos darbuotojai, IT specialistai, odontologai.
Dvigubos pameistrystės sistemos pagrindas yra institucinis federalinės vyriausybės, federalinių žemių ir socialinių partnerių bendradarbiavimas, pagrįstas sutarimo principu. Bendrovės mokymo vietų pasiūla yra įmonės sprendimas atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Daugelis įmonių pameistrystės mokymą laiko socialine užduotimi ir didžiuojasi būdamos mokymo įmone. Sklandus perėjimas į užimtumą ir dėl to mažas jaunimo nedarbas laikomi svarbiomis sistemos stiprybėmis.
Profesinės įstaigos:
Norintiems įstoti bei pradėti studijas profesinėje mokykloje yra būtinas pagrindinės mokyklos baigimo diplomas. Praktika yra atliekama sudarius sutartį tarp įmonės ir praktikanto. 2019 metais veikė 1530 profesinės mokyklos, kurios siūlė daugiau nei 300 skirtingų profesijų studijas.
Darbo užmokestis:
Mokiniai įmonėje mokosi vidutiniškai 3-4 dienas per savaitę, o profesinėse mokyklose – vieną, dvi dienas. Už įmonėse atliktą praktiką mokinai gauna pinigines išmokas, kurios priklauso nuo sektorių. Išmokų dydžiai kiekvienais metais didėja, kol vidutiniškai pasiekia trečdalį įmonėse dirbančių specialistų pradinio atlyginimo.
Pameistrystė nacionaliniam kontekste: Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis pameistrystę priimtas 1967 m., pameistrystės įgyvendinimo tvarka priimta 1997 m. Teisės aktuose aiškiai nustatytos institucinės atsakomybės, programų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, darbdavių pareigos.
Pameistrystės trukmė: 2-4 metai.
Pameistrystės programos įgyvendinimas vyksta 7 etapais, iš kurių 4 – darbo vietoje, 3 – mokymo įstaigoje. Daugiausiai laiko (virš 60 proc.) praleidžiama darbo vietoje.
Pameistrystės sistema: Pameistrystės mokymo programos parengtos moduliniu principu. Kiekviename modulyje nustatyti modulio tikslai, mokymosi rezultatai ir svarbiausi mokymosi elementai (key learning points). Kiekvienoje programoje išskiriami ir bendrieji, ir specialybės gebėjimai. Baigiamasis vertinimas vykdomas darbo vietoje, mokymo įstaigoje vertinimo tikslais rengiami kursiniai darbai, atliekamos teorinės ir praktinės užduotys. Pameistriams dažniausiai suteikiama 6 Airijos kvalifikacijų sandaros lygio kvalifikacija.
Konsultavimo paslaugos: Pagrindinį pameistrystės sistemos administravimo vaidmenį atlieka SOLAS: jie nustato procedūras, planuoja programų įgyvendinimą, rengia ir vėliau QQI tvirtinimui teikia pameistrystės mokymo programas, rengia vertinimo gaires, pripažįsta pameistrių ankstesnį mokymąsi, tvirtina pameistrystės vietas, tvarko pameistrių registrą, stebi programų įgyvendinimą. Prie SOLAS veikia nacionalinė pameistrystės apeliacinė komisija. Svarbų vaidmenį atlieka prie SOLAS 2014 m. suburta nacionalinė pameistrystės patariamoji taryba (National Apprenticeship Advisory Council).
Pameistrių skaičius: Per 2015 m. - 2019 m. laikotarpį bendras pameistrių skaičius Airijos karalystėje išaugo 50 proc. ir dabar siekia beveik 17500 pameistrių per metus, pameistriai gali rinktis iš 58 skirtingų mokymosi programų. Populiariausios specialybės: elektrikai, mechanikai, IT specialistai, apdailininkai, tačiau populiarėja tokios specialybės kaip: finansų konsultantai, laboratorijų darbuotojai, slaugos sektoriaus darbuotojai.
Įmonės dalyvaujančios pameistrystėje: Šiuo metu daugiau nei 6500 įmonių dirba 17500 pameistrių. Pameistrystės įmonė turi būti oficialiai patvirtinta, turėti meistrą, kuris bus atsakingas už praktinį mokymą ir atitinkamą darbo aplinką darbo vietoje. Įmonės priimančios mokinius, gauna dotacijas iš valstybės už kiekvieną pameistrį. 2020 m. - 2021 m. subsidija siekė 6 000 Eur mokinio krepšeliui.
Darbdaviai skelbia laisvas darbo vietas pameistrystei gauti šiame portale: www.apprenticeshipjobs.ie
Darbo užmokestis:
Pameistriai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniai įmonės darbuotojai, taikomas darbo kodeksas, darbo apsaugos įstatymas, mokamas valstybės nustatytas valandinis atlyginimas, kuris kinta pagal amžių ir sektorių kuriame dirba pameistrys, bet negali būti mažesnis negu 9,80 Eur / val.