2019 metais baigiau Telšių Džiugo gimnaziją. Baigęs mokslus iš ties nežinojau ko noriu, ką veiksiu ar net kas būsiu. Gal mintyse turėjau keletą variantų, tačiau tai buvo tik dvejonės. Lengviausias kelias kurį pasirinkau, tai po gimnazijos pradėjau dirbti statybos sektoriuje. Dirbdamas tobulėjau, su kiekviena nauja diena išmokdavau naujų darbo subtilybių, technologinių dalykų, kurie mane labai pradėjo žavėti. Tiesa, statybos mano gyvenime neatsirado tiesiog tik baigus gimnaziją, aš jau būdamas 7-8 metų mėgdavau konstruoti kokį daiktą iš medžio, man patiko kažką sukurti naujo, gražaus. Bandžiau savo jėgomis statyti net nedidelį garažiuką. Visų nuostabai man pavyko. Kai buvau 15 metų sesuo nusipirko namą ir nepastebėjau, kaip buvau pirmas sąraše, kuris padėjo remontuoti. Brolis, jau dirbdamas apdailininku, mielai priėmė mane į savo gretas ir kartu mes įrengėme visą sesers namo vidų. Įgavau tikrai labai daug naudingos praktikos. Toliau sekė kiti darbai: tėvų namas, stogo darbai, fasado darbai. Buvau patenkintas, kad už atliktą darbą gaunu ne tik finansinį ar kitą paskatinimą, bet ir nepamainomą tobulėjimą.
Tai, kaip ir minėjau, baigęs gimnaziją dirbau, tik po metų supratau, kad neužtenka tik dirbti. Todėl 2020 metais stojau į Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą. Pradėjau mokytis ir sužinojau to, ko dar iki tol nežinojau. Mokymo centre pasiūlė mokytis pameistrystės mokymo forma. Buvau vienas iš norinčiųjų, kuris pasirinko UAB „Pamario restauratorius“ įmonę. Įmonėje mokiausi praktikos dalykų, o mokymo centrą lankiau pagal sudarytą tvarkaraštį atsiskaityti mokomųjų dalykų teoriją. Mokymo centre susipažinau su puikiais kursiokais. Du metai prabėgo akimirksniu. Įgijęs apdailininko specialybę darbuojuosi toliau. Šiuo metu dirbu įmonėje plataus profilio apdailininku. Esu labai laimingas, kad mokydamas mokymo centre išmokau dirbti efektyviau, greičiau, taisyklingai ir dabar galiu didžiuotis tuo, ką moku ir kuo esu.
Tikiuosi ir toliau seksis.