Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) 2025 m. spalio mėn. paskelbė aplinkraštį „Vocational education and training policy briefs 2024 – Lithuania. National VET policy developments 2023-24“.
Leidinyje glaustai pristatomi 2020–2024 m. profesinio mokymo sistemos pokyčiai, pagrindiniai rezultatai ir nacionaliniai profesinio mokymo prioritetai iki 2030 m. Viena iš pagrindinių temų – pameistrystės, kaip šiuolaikinės profesinio mokymo formos, plėtra, stiprinant mokymosi darbo vietoje modelį. Pameistrystė laikoma viena svarbiausių profesinio mokymo plėtros krypčių, nes ji padeda glaudžiau susieti teorinį ir praktinį mokymą, stiprina mokymo įstaigų ir darbdavių partnerystę bei sudaro galimybes greičiau įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių realioje aplinkoje.
Pameistrystė – strateginė profesinio mokymo plėtros kryptis
Cedefop pažymi, kad Lietuvoje pameistrystės vaidmuo sparčiai stiprėja:
- 2020–2021 m. buvo įgyvendinti kvietimai pagal priemonę „Praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas ir skatinimas“ (bendra vertė – daugiau kaip 3,5 mln. Eur),
- 2022 m. skirta dar 19 mln. Eur pameistrystės schemoms populiarinti ir jose dalyvaujančioms paremti, įgyvendinant projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man“.
- 2024 m. pradėtas naujas projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje “, siekiantis pameistrystės Lietuvoje viešinimo ir populiarinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas, siekiant padidinti profesinio mokymosi pameistrystės forma patrauklumą.
Sėkmingai plėtojama nacionalinė interneto svetainė pameistryste.lt, kurioje pateikiama informacija mokiniams, darbdaviams, profesinio mokymo įstaigoms ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms apie pameistrystės galimybes, teisinį reglamentavimą, sėkmės istorijas bei gerąją patirtį.
Pameistrystė – svarbi šiuolaikinio profesinio mokymo dalis
Cedefop pažymi, kad Lietuvoje mokymasis darbo vietoje vyksta pameistrystės, organizuojamos profesinio mokymo forma. Pagal Cedefop duomenis,
- 59,5 % pirminio profesinio mokymo programų absolventų 2024 m. turėjo mokymosi patirties tobulinant savo įgūdžius realioje darbo vietoje – tai beveik pasiektas ES tikslas (60 % iki 2025 m.).
Šis rezultatas rodo, kad Lietuvos profesinio mokymo sistema tampa vis labiau orientuota į praktinių įgūdžių ugdymą, įgyjamą realioje darbo vietoje per pameistrystės modelį.
Patrauklesnis ir kokybiškesnis profesinis mokymas
Siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą ir prieinamumą Lietuvoje:
- profesinio mokymo programų moduliai suteikia galimybę bendrojo ugdymo mokiniams mokytis profesinio mokymo įstaigose (2024 m. pasirašyta 2 889 sutarčių su mokiniais);
- daugelyje profesinio mokymo įstaigų veikia sektoriniai praktinio mokymo centrai (SPMC), užtikrinantys modernias praktinio mokymo sąlygas ir glaudų bendradarbiavimą su darbdaviais. Šie centrai aprūpinti šiuolaikine įranga, leidžiančia mokiniams įgyti praktinių įgūdžių realiomis darbo sąlygomis, o jų veikla apima įvairias sritis – nuo inžinerijos ir transporto iki maisto pramonės, grožio paslaugų ir informacinių technologijų;
- stiprinamas profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – įgyvendinamos išorinio vertinimo, kolegialaus vertinimo (peer review) ir stebėsenos sistemų plėtros priemonės.
Parama suaugusiųjų mokymuisi ir karjerai
Cedefop aplinkraštyje taip pat išskiriamos iniciatyvos, stiprinančios mokymosi visą gyvenimą ekosistemą:
- įvykdyta iniciatyva „Vienodas startas visiems“, kuri užtikrina vienodas galimybes visiems asmenims gauti profesinio orientavimo paslaugas, remia profesinio mokymo įstaigas ir prisideda prie suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą. Iniciatyvos veiklos orientuotos į švietimo prieinamumo didinimą ir pagalbą mokiniams bei suaugusiesiems planuojant profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties ;
- įgyvendinamas projektas „Mokykis visą gyvenimą!“ – tai nacionalinė iniciatyva, skatinanti suaugusiuosius tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, kuriant individualių mokymosi paskyrų sistemą ir plėtojant mokymosi galimybes visoje Lietuvoje;
- sėkmingai plėtojama nacionalinė platforma kursuok.lt, suteikianti suaugusiesiems galimybę rinktis, registruotis ir finansuoti mokymus pagal individualių mokymosi paskyrų sistemą, veikiančią visoje Lietuvoje.
Profesinio mokymo pagrindiniai siekiniai
2020–2024 m. Lietuva įgyvendino reikšmingas reformas, siekdama:
- didinti profesinio mokymo patrauklumą;
- gerinti jo atitikimą darbo rinkos poreikiams;
- plėsti pameistrystės, organizuojamos profesinio mokymo forma, galimybes ir kokybę;
- stiprinti profesijos mokytojų ir įmonės meistrų kompetencijas.
Cedefop pažymi, kad Lietuva žengia teisinga kryptimi, tačiau toliau būtina:
- skatinti didesnį darbdavių įsitraukimą į profesinio mokymo procesus,
- gerinti profesijos mokytojų pritraukimą,
- stiprinti mokymosi vietų planavimą pagal realius darbo rinkos poreikius.
Pameistrystės plėtra Lietuvoje ne tik gerina profesinio mokymo kokybę, bet ir skatina darbdavių įsitraukimą bei jaunuolių motyvaciją rinktis profesinio mokymosi kelią. Ji tampa vienu iš kertinių profesinio mokymo modernizavimo veiksnių, prisidedančių prie aukštesnės įsidarbinimo kokybės ir tvaresnio šalies ekonomikos augimo.
Daugiau informacijos – Cedefop svetainėje.