Titulinis » Aktualu

Aktualu

Informacinis seminaras profesinio mokymo teikėjams „Ištrūkime iš aklavietės“

KPMPC
25 spalio, 2021

Vokietijos ambasadai Lietuvoje finansuojant, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) iniciatyva 2021 m. spalio 21-22 d., Birštone organizuotas informacinis renginys tema „Ištrūkime iš aklavietės“. Renginio metu dalyviai diskutavo pameistrystės Lietuvoje skatinimo tematika, aptarė aktualijas, suformulavo išvadas bei rekomendacijas, taip pat pateikė konkrečias iniciatyvas pameistrystės gerinimui.

Renginiu „Ištrūkime iš aklavietės“ siekta:

– sutelkti platų profesionalų, praktiškai įgyvendinančių pameistrystę, taip pat pameistrystę organizuojančių ar finansuojančių institucijų atstovų, spektrą;

– išsiaiškinti pameistrystės iššūkius Lietuvoje iš įvairių perspektyvų bei, remiantis įvairiapuse šalies institucijų patirtimi bei Vokietijos dualinio mokymo modeliu, rasti sprendimus, padėsiančius pagerinti Lietuvos pameistrystės procesus;

– sukurti naujus efektyvius bendradarbiavimo tinklus pameistrystės plėtrai Lietuvoje.

Seminare pranešimus skaitė: įmonių – REHAU Group, Micron, Hella; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos; Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK); Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (DIHK); IHK (Niurnbergas) – rūmų pramonė ir prekyba (CCI); Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; „Investuok Lietuvoje“; Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro, Visagino technologijų ir verslo profesinio mokymo centro, Kauno technikos profesinio mokymo centro ir Marijampolės LEZ atstovai. Renginyje dalyvavo 20 dalyvių.

Esminė pranešimų informacija

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė profesiniam mokymui Agnė Kudarauskienė savo pristatyme išsakė nuomonę, kad valstybės nusimatytas tikslas, jog iki 2020 metų pameistrystės profesinio mokymo forma sudarys 20%, buvo per daug ambicingas. Viceministrė pateikė skaičius, kuriais remiantis 2018 metais pameistrystės forma buvo organizuojama tik 2 % viso profesinio mokymo, 2019 metais – 3 %, tuo tarpu iš 61 profesinio mokymo įstaigos 34 vykdė profesinį mokymą pameistrystės forma. Viceministrė taip pat apžvelgė valstybės investicijas į profesinį mokymą ir pameistrystę, informavimui apie pameistrystę skirtą tinklapį pameistryste.lt, taip pat pristatė pameistrystės naudas įmonėms, pameistrėms (-iams) ir mokymo įstaigoms. Viceministrė baigė pristatymą apžvelgdama pameistrystės iššūkius, kurių tarpe paminėjo Lietuvos ekonomikos sandarą iš smulkių ir vidutinių įmonių; bendradarbiavimo tarp įmonių ir mokymo įstaigų, įmonių meistrų bei profesijos mokytojų trūkumą; probleminį profesinio mokymo patrauklumą; vieno pameistrystės informacinio langelio trūkumą; ir nepakankamą įmonių informuotumą apie tai, kokias praktinio mokymo galimybes turi profesinio mokymo įstaigos.

Michael von Hertell pristatė REHAU Group įmonės, turinčios 20 000 darbuotojų 170 vietovių, įsikūrusių 50 šalių, bei turinčios 3,3 milijardus apyvartos per metus, patirtį organizuojant mokymą darbo vietoje. Jis išskyrė šias pagrindines mokymo darbo vietoje naudas: mažesnės apmokymo išlaidos: mokiniai, skirtingai nei samdomi kvalifikuoti darbuotojai, jau puikiai pažįsta įmonę; mažesnės įdarbinimo išlaidos: sutaupoma darbo skelbimams, atrankos procedūroms, t.y. ieškoti ir samdyti mokinius yra žymiai pigiau nei ieškoti ir samdyti apmokytus specialistus; produktyvus mokinių darbas – mokiniai geba atlikti produktyvų darbą ankstyvoje mokymo stadijoje ir taip sukuria pelno maržą įmonei; mažiau neveiksmingo įdarbinimo – įmonė turi nuo dviejų iki pustrečių metų, kad susipažintų su mokiniu – pakankamai, kad galėtų įvertinti jo(-s) motyvaciją ir gebėjimus; mažesnė darbuotojų kaita – mokiniai(-ės) užmezga glaudesnį nei vidutinį ryšį su įmone kurioje mokėsi; individualizuotos kompetencijos: nors mokymo reglamentai apibrėžia kompetencijas (kvalifikaciją), tačiau įmonė gali pritaikyti mokymą pagal savo veiklos reikalavimus; personalo atjauninimas; geras įmonės įvaizdis.

Alexander Friedrich ir Florian Kelch iš IHK Nürnberg pristatė dualinio mokymo tendencijas, iššūkius bei Rūmų mokymo patarėjų, kuriais dirba pranešėjai, vaidmenį. Rūmų bei patarėjų vaidmuo išplaukia iš teisės akto (Vocational Training Act (BBiG). Profesinio mokymo aktas numato, kad būtų teikiama pagalba konsultacijų forma profesiniame mokyme dalyvaujantiems asmenims. Šiuo tikslu ir skiriami mokymo patarėjai. Įmonės, perkvalifikavimo paslaugų teikėjai ir profesinio mokymo teikėjai paprašius privalo pateikti reikalingą informaciją, dokumentus ir leisti apžiūrėti mokymo patalpas. Dualinio mokymo kokybę užtikrina bendradarbiavimas tarp visų įsitraukusių šalių, tačiau yra ir iššūkių – kartais šalys nekalba su mokymo patarėjais atvirai ar prašo pagalbos per vėlai, kai jau iškyla kažkokių problemų. Patarėjai važiuoja į įmones, apžiūri patalpas, pasikalba su įmonių atstovais, nustato ar mokinius mokysiantys asmenys turi reikiamą kvalifikaciją. Įmonių lankymas yra rutina – vien Niurnbergo Rūmuose, kuriuos atstovauja pranešėjai, yra 8 patarėjai kurie kasmet turi iš viso 1800 susitikimų. Taip pat patarėjai reguliariai tikrina mokinių lankomumą, stebi, kaip laikomasi bendro mokymo plano. Tai aktyvi priežiūra. Dar vienas iššūkis, kurį pastebi pranešėjai – kad mokiniai turi atlikti kasdienes užduotis ir kartais jiems nebelieka laiko mokymuisi. Pranešėjų nuomone, mokinių darbas neturėtų užgožti mokymosi užduočių. Taip pat, kartais meistrai neturi tinkamų įgūdžių, arba imasi mokymo ne savo noru, tuo tarpu mokant jaunus žmones meistrai turi turėti gerus asmeninius santykius. Jei meistrai neturi laiko, jie yra nepatenkinti. Pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, kad mokinių tėvai yra politikos formuotojai, nes dažnai jie sprendžia, kokį kelią pasirinks jų vaikai. Tėvai turi pasitikėti sistema, kad jų vaikai gaus gerą išsilavinimą. Rūmai vykdo ir projektus – mokiniai eina į mokyklas ir pasakoja mokiniams, kaip veikia dualinis mokymas, arba tėvai pasakoja, ko yra pasiekę jų vaikai, kurie mokosi daline forma.

Tobias Bolle iš DIHK Berlin savo pranešime pastebėjo, kad renginyje dalyvauja visos pameistrystę vykdančios, finansuojančios šalys, tad jo nuomone, pameistrystė Lietuvoje nėra įstrigusi. Pranešėjas pabrėžė, kad kiekvienai sistemai labai svarbus palaikymo tinklas. Vokietijos atveju, dualinis mokymas turi Rūmų tinklą AHK-IHK-DIHK, tai stiprus užnugaris. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje dualinį mokymą iš esmės finansuoja privatus sektorius, įnešantis 23 mlrd. Eur, tuo tarpu valstybė prisideda 5,4 mlrd. Eur, kurie skiriami mokymo įstaigų infrastruktūrai, atlyginimams. Jis paragino mokytis iš tarptautinės, Balkanų ir kitų regionų, kurie jau įsidiegė dualinį mokymą, patirties, bei patarė nekopijuoti, bet pritaikyti sisteminius elementus. Pranešėjo manymu, dualinis mokymas išliks prekės ženklu (brand), net jei programa bus trumpesnė nei Vokietijoje, egzaminai organizuoti kitaip – svarbu, kad šie sisteminiai elementai tiktų konkrečiai valstybei.

Mindaugas Černius, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius, pranešime pabrėžė, kad mokymasis darbo vietoje yra svarbi profesinio mokymo bei pameistrystės dalis. Tačiau mokymasis darbo vietoje ir pameistrystė nėra tas pats. Mokantis darbo vietoje nėra pasiekiami tokie geri įgūdžiai, kurie pasiekiami, kai mokinys mokosi tiek darbo vietoje, tiek mokymo įstaigoje. Pameistrių mokymasis mokymo įstaigoje pagreitina mokymąsi, praplečia galimybes mokiniams, padeda darbdaviui. Toliau pranešėjas pristatė savo mokymo įstaigos mokymų apimtis ir sritis.

Dr. Vytautas Petkūnas, Visagino technologijų ir profesinio mokymo centro direktorius paantrino dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje supratimo. Mokyklinės mokymosi formos praktinis mokymo laikotarpis yra per trumpas, vos mėnuo ar du, tad reikia galvoti, kaip sėkmingai derinti mokymą mokymo įstaigoje ir įmonėje. Mokymo įstaigos prižiūri šį procesą – mokytojas ir meistras vertina įmonę ir programą kartu. Jie sudaro tvarkaraštį – kada mokiniai eina į įmonę, kada į mokyklą. Mokykloje dėstoma ne tik teorija, bet ir praktinis mokymas. Pagrindinė sąlyga – kad pameistriai turėtų pameistrystės darbo sutartį. Reikėtų užtikrinti judėjimą tarp mokymo įstaigos ir įmonės. Toliau pranešėjas pateikė skaičius, kad jo mokymo įstaigoje iš 500 mokinių 25 % mokosi pameistrystės forma. Jis pristatė savo mokymo įstaigos sėkmės istorijas vykdant pameistrystę pagal formaliojo profesinio mokymo programas kartu su darbdaviais tokiose įmonėse kaip Intersurgical – 136 mokiniai 2016-2021 m, Harju Elekter 32 pameistriai 2018-2021 m, Continental – 18 pameistrių 2020-2021 m, Visagino linija 41 pameistrys 2017-2021 m, Vilniaus baldai – 8 pameistriai 2021, bei kitomis. Taip pat pranešėjas išvardino eilę įmonių, su kuriomis vykdo mokymą pagal neformaliojo mokymo programas: Lematec, Hollister, Stanse, DS Smith, Advanced Interconnect. Pranešėjas paminėjo, kad jų mokymo įstaiga rengia mokymo programas ir pagal įmonių poreikius. Pranešėjo nuomone, pagrindiniai iššūkiai yra susiję su tuo, kad įmonės vis dar nepasitiki profesinio mokymo įstaigomis, jų gebėjimu suteikti mokymui kokybės; mokymo įstaigose mažai apmokoma automatizavimo, robotizacijos, IT įgūdžių; būtina kelti mokytojų kompetencijas, nes jos yra kertinės.

Jurgita Macijauskienė, UAB Hella personalo vadovė, pristatė įmonės patirtį apmokant darbuotojus. Įmonė įkurta prieš 4 metus, auga labai greitai. Todėl didžiausias klausimas – kaip apmokyti darbuotojus per trumpiausią įmanomą laiką. Vienas iš pranešėjos asmeninių tikslų darbe – kaip šį procesą padaryti efektyvesnį. Įmonė turi visiškai automatizuotas gamybos linijas. Įmonei nereikia, kad darbuotojai patys nešiotų ar krautų. Jie turi žinoti, kaip atlikti pagrindines operacijas su mechanizmais, taip pat – darbuotojai turi žinoti bendruosius veiklos procesus, turėti saugos ir sveikatos darbe įgūdžių bei žinių. Operatorius turi mokėti nuskaityti parametrus, sustabdyti liniją, ir pan. Įmonė turi užtikrinti produkcijos kokybę, todėl stengiasi pati parengti ir adaptuoti naujus darbuotojus, turi naujų darbuotojų įvedimo programas. Įmonei reikia maždaug 2 mėnesių, kad apmokytų žmogų. Po šio laiko jis gali dirbti savarankiškai. Šie žmonės galėtų mokytis pameistrystės forma, tad įmonė mato prasmę toliau bendradarbiauti su profesinio mokymo įstaiga Visagine.

Marijampolės LEZ (Baltic FEZ) vadovas Simonas Petrulis kalbėjo apie įvykdytus lyderystės projektus, sutraukusius geriausius lyderius ir ekspertus prie stalo, kurie sukūrė puikius rezultatus. Pranešėjas kėlė klausimą, kiek žmonių, kiek kompetencijų trūksta šiame konkrečiame regione, ir pakvietė visus, kurie turi idėjų, kreiptis ir bendradarbiauti su stipriais regione dirbančiais metalo, maisto ir medienos (trys M) pramonės tarptautiniais žaidėjais. Jis pabrėžė, kad profesinio mokymo įstaigos laukiamos.

Renginio metu padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos

Teisinis reguliavimas

Lietuvoje yra pilnai veikianti teisinė sistema pameistrystės reguliavimui. Tačiau rekomenduotina suderinti skirtingų valstybinių institucijų pameistrystės tvarkų įgyvendinimą tarpusavyje, kad pameistrystės įgyvendinimo procesai taptų aiškesni ir paprastesni pameistrystės vykdytojams, ypatingai įmonėms.

Diskusijos poreikis

Akivaizdu, kad reikia pratęsti diskusijas su darbdaviais dėl jų įvardinamų ribojančių vykdyti pameistrystę aspektų, atlikti išsamesnes ir nuoseklesnes analizes, leisiančias suprasti teisinius, organizacinius, administracinius, ekonominius, kultūrinius ir kitus galimus ribojimus, dėl kurių įmonės vengia aktyviau įgyvendinti pameistrystę.
Lietuvoje nėra iki galo aišku, kuri šalis ar šalys yra (turėtų būti) labiausiai suinteresuota(-os) pameistrystės vystymusi – verslas, valstybė, Užimtumo taryba, mokymo įstaigos, pameistriai. Vokietijoje dualiniu mokymu labiausiai suinteresuotas verslas, kuris priima didelę dalį atsakomybės, bei kuriam sukurta pilna palaikymo sistema. Lietuvoje, tikslinga toliau diskutuoti su verslu, siekiant išsiaiškinti, kokių pakeitimų pameistrystės sistemoje reikėtų, kad verslas taptų labiau suinteresuotas.

Patirties perėmimas ir pritaikymas

Tikslinga nuosekliau analizuoti Vokietijos dualinio mokymo mechanizmą, siekiant pritaikyti jo elementus tolimesniam pameistrystės vystymui Lietuvoje.

Pameistrystės organizavimas

Šiuo metu profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos apraše numatyta, kad profesinio mokymo organizavimo forma iš mokyklinės į pameistrystės ir atvirkščiai gali būti keičiama profesinio mokymo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau pameistriai, kuriems profesinis mokymas pameistrystės forma organizuojamas Užimtumo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju, profesinio mokymo sutartyje nustatytos profesinio mokymo organizavimo formos keisti negali. Rekomenduotina peržiūrėti ir kiek įmanoma suvienodinti skirtingų institucijų (Užimtumo tarnybos, ŠMSM) organizuojamas pameistrystės procesus, siekiant palengvinti pameistrystės proceso supratimą ir įgyvendinimą įmonių tarpe.
Būtina parengti įmonėms detalias pameistrystės įgyvendinimo schemas, atitinkančias egzistuojančias teisės aktų reglamentuojamas tvarkas.
Lietuvoje kai kurie pameistrystės organizavimo procesų aspektai nėra iki galo aiškūs ir kelia diskusijas, pavyzdžiui, pameistrio laiko mokymo įstaigoje ir įmonėje išdėstymas, kompetencijų, kurių negali suteikti įmonė, suteikimo galimybės, bei kita.

Pameistrystės administravimas

Pameistrystė, organizuojama ir finansuojama skirtingų institucijų, turi skirtingas įgyvendinimo schemas (procesus) bei administravimo dokumentaciją. Tikslinga būtų peržiūrėti ŠMSM, SADM (Užimtumo tarnybos), EIM pameistrystę finansuojančių priemonių metu surenkamos informacijos pobūdį siekiant mažinti administracinę naštą įmonėms. Esant galimybei, atsisakyti perteklinių ar besidubliuojančių dokumentų bei sukurti vieningą integruotą tarpinstitucinę duomenų bazę pameistrystės administravimui.

Mokymasis darbo vietoje

Lietuvoje pameistrystė dažnai sutapatinama su mokymu darbo vietoje. Mokymasis darbo vietoje yra svarbi profesinio mokymo, taip pat ir pameistrystės dalis. Tačiau vien tik mokymasis darbo vietoje neleistų pameistriui(-ei) tapti išsilavinusiu asmeniu, suprasti praktinių įgūdžių sąsajas su teorinėmis žiniomis, įgyti bendrųjų kompetencijų ir socialinių įgūdžių bendraujant su kitais mokiniais ir su mokytojais. Svarbu bendras asmens išsilavinimas ir kompetencijos, ne tik profesija ar praktiniai įgūdžiai konkrečiai darbo vietai. Todėl tvariausias, visoms šalims teisingiausias pameistrystės modelis – kuomet įmonė vykdo pameistrystę kartu su mokymo įstaiga.

Komunikacija tarp pameistrystės dalyvių

Komunikacija tarp profesinio mokymo įstaigų ir įmonių yra kertinė organizuojant pameistrystę – atrenkant pameistrius, nustatant darbo vietoje galimas įgyti kompetencijas, tvarkant dokumentaciją, rengiant mokymo darbo vietoje planus, tvarkaraščius. Geras pameistrystės rezultatas gali būti pasiekiamas šalims išsiaiškinus lūkesčius viena kitai, glaudžiai bendradarbiaujant ir sklandžiai komunikuojant.
Komunikacija tarp įmonių ir profesinio mokymo įstaigų dažniausiai remiasi skirtingomis vertybėmis. Įmonės siekia gauti pelną, mažinti kaštus, sąnaudas, laiko praradimus, todėl įtariai žiūri į mokymą pameistrystės forma, į reikalavimą skirti profesijos meistrą, papildomos dokumentacijos pildymą, bei savo darbuotojo išleidimą į mokymo įstaigą. Įmonės labiau linkusios mokyti konkrečiai darbo vietai reikiamų įgūdžių. Tuo tarpu profesinio mokymo įstaigos siekia suteikti besimokančiam asmeniui platesnį išsilavinimą, padidinti jo įsidarbinamumą darbo rinkoje, kvalifikacijos suteikimą. Ilgesnėje perspektyvoje pameistrystė gali užtikrinti naudą visiems pameistrystės dalyviams, todėl komunikacija tarp įmonių ir mokymo įstaigų turėtų remtis ne tik momentinės naudos aptarimu, bet ir požiūriu į tolimesnę perspektyvą – už pusės metų, metų ar kelių.

Pameistrystės žinomumas

2020 metų duomenimis, tik 34 iš 61 profesinio mokymo įstaigos vykdė pameistrystę, ir tik 3 % mokinių baigė mokymą pameistrystės forma. „Kurk Lietuva“ programos 2020 metais vykdyto tyrimo metu apklausiant įmones paaiškėjo, kad apie 70 % įmonių niekada nebuvo įsitraukusios į pameistrystės organizavimą, kas antras respondentas nežinojo, kas yra pameistrystė. Darytina išvada, kad būtina ieškoti priemonių ir atlikti pakeitimus pameistrystės įgyvendinimo grandinėje siekiant padidinti pameistrystės žinomumą, patrauklumą bei naudą.
Darbdaviai turi per mažai informacijos apie pameistrystę, kad ja susidomėtų ir suprastų, nuo ko pradėti ją vykdyti. Būtina organizuoti aktyvią informacijos sklaidą apie pameistrystę įmonėms, informuojant apie pameistrystės naudas, pateikiant aiškius pameistrystės įgyvendinimo žingsnius.
Tikslinga organizuoti įmonių, sėkmingai organizuojančių pameistrystę, gerosios patirties sklaidą.
Verslo įmonių asociacijos, įvairūs Prekybos rūmai turėtų būti pilnai įgalinti suteikti informaciją apie pameistrystę, ir turėtų būtų paskatinti per tikslingas paramos priemones skleisti ją savo narėms efektyviausiais formatais.
Lietuvoje veikia 61 profesinio mokymo įstaiga, iš jų 42 turi sektorinius profesinio mokymo centrus su modernia įranga. Visos profesinio mokymo įstaigos yra atsinaujinusios pastatus ir klases. Svarbu parodyti šią pažangą, siekiant pagerinti būsimų pameistrių ir įmonių požiūrį į profesinio mokymo įstaigas.
Tikslinga organizuoti aktyvias sklaidos priemones visoms svarbiausioms pameistrystės tikslinėms grupėms – pameistriams, jų tėvams, darbdaviams, mokymo įstaigoms, taip pat verslo įmonių asociacijoms.
Rekomenduotina įtraukti jaunimo nuomonės formuotojus (influencerius) skleidžiant informaciją apie pameistrystę.
Profesinio mokymo prestižas priklauso ir nuo to, kaip viešai yra pristatomi profesines mokymo įstaigas baigę asmenys. Remiantis Vokietijos patirtimi, karjeros ugdymas turėtų prasidėti ankstyvame amžiuje. Jei mokiniai mokyklose būtų patraukliai, reguliariai ir tikslingai supažindinami su tuo, ką įvairių profesijų žmonės „dirba visą dieną“, bei kokia jų gyvenimo gerovė, mokiniai ir jų tėvai būtų labiau apsisprendę dėl profesijos pasirinkimo.
Tėvai daro didelę įtaka vaikams pasirenkant profesiją ar studijas. Svarbu nukreipti informaciją apie pameistrystę ir apskritai apie profesinį mokymą į mokinių tėvus, siekti perteikti geruosius pavyzdžius.

Informacijos teikimas apie pameistrystę

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, veikiančio prie LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuruojama interneto svetainė www.pameistryste.lt, bei ją koordinuojantis Konsultavimo ir informavimo skyriaus Pameistrystės poskyris talpina naudingą informaciją apie pameistrystę, konsultuoja, teikia metodinę, administracinę, organizacinę pagalbą, padeda spręsti problemas ne tik besikreipiančioms įmonėms, bet ir mokymo įstaigoms bei pameistriams. Reiktų siekti užtikrinti tolimesnį šios svetainės administravimą per tikslines finansavimo priemones, kad jame pateikiama informacija būtų aktuali, patraukli, patogi naudoti, nuolat atnaujinama, susisteminta. Taip pat užtikrinti svetainės žinomumą tikslinių grupių tarpe.
Profesinio mokymo įstaigos turėtų reguliariai siųsti informaciją talpinimui www.pameistryste.lt svetainėje, susijusią su galimybe pasiūlyti įmonėms pameistrių, suteikiant informaciją apie vykdomas mokymo programas ir kitas paslaugas.
Rekomenduotina informaciją apie pameistrystę teikti „vieno langelio“ principu, ją sinchronizuoti.

Konsultacijos, pagalba įmonėms

Esant pavienėms nekoordinuotoms iniciatyvoms, renginiams, pokalbiams ir diskusijoms, sunku tikėtis nuoseklaus postūmio pameistrystės įgyvendinime. Tikslinga išvystyti mechanizmą, galbūt tuo tikslu laikinai ar pastoviai suburtą komandą, kuri taptų atsakinga už tam tikrų Pameistrystės aspektų užtikrinimą, pvz. praktinių konsultacijų įmonėms teikimą pameistrystės įgyvendinimo klausimais, teisinių aktų peržiūrą ir pasiūlymų teikimą, tam tikrų tyrimų ir analizių atlikimą, pameistrystės naudos vertinimą ir pan.
Vokietijoje aktyvų įmonių konsultavimą ir pagalbą ruošiantis mokymui darbo vietoje teikia Rūmų Konsultantai, kurie lankosi įmonėse ir teikia paramą. Galimas sprendimas Lietuvoje – pasitelkti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Konsultavimo ir informavimo skyriaus Pameistrystės poskyrį informuoti ir/ar apmokyti Rūmų darbuotojus teikti tinkamą sinchronizuotą informaciją apie pameistrystę.

Pameistrių atlyginimas

Siūloma netvarų pameistrio atlyginimo kompensavimo darbdaviui mechanizmą keisti tvaresniu modeliu, kuomet pameistrio atlyginimas butų keičiamas stipendija, kurią mokėtų darbdavys, kaip šiuo metu vykdoma Vokietijoje. Alternatyviai, pameistrių atlyginimus tikslinga subsidijuoti stambiau. Didesnės mokesčių lengvatos pameistrius įdarbinusioms įmonėms padėtų sumažinti bedarbystę, pritraukti daugiau mokinių į pameistrystę, tai ilgesnėje perspektyvoje atsipirktų ekonomikai per sukuriamą vertę.
Lietuvoje, dažnai kai kuriuose sektoriuose (pvz. kai kuriose apdirbamosios pramonės srityse) pameistrių atlyginimas pasibaigus pameistrystės mokymui ir pradėjus dirbti įmonėje, kurioje mokytasi, nepasikeičia, arba padidėja nežymiai. Vokietijoje, pabaigus mokymą, pameistrys(-ė) pasirašo darbo sutartį ir jo(-s) atlyginimas pakyla ženkliai daugiau, lyginant su mokymosi metu gauta išmoka. Lietuvoje tikslinga ženkliau padidinti pameistrių, baigusių mokymą, atlyginimą, siekiant motyvuoti juos likti toje pačioje įmonėje.

Mokymo kokybė ir pasitikėjimas profesiniu mokymu

Mokymo įstaigos turėtų būti aktyvios komunikuojant su verslu, nebijoti aktyviai pristatyti savo paslaugas, dirbti kartu su įmonėmis pritaikant mokymo turinį. Pro-aktyvus požiūris ir pastangos prisiderinti prie įmonių poreikių kelia įmonių pasitikėjimą pameistryste.
Profesinės mokymo įstaigos turėtų turėti tinkamą mokymo turinį, adaptuoti jį pagal įmonių poreikius, kad verslas pasitikėtų profesiniu mokymu ir pameistryste. Iš kitos pusės, įmonės turėtų būti supratingos, kad pameistriui(-ei) būtina gauti platesnių žinių ir gūdžių, nei reikia konkrečiai darbo vietai, kad būtų užtikrintas jo(-s) įsidarbinamumas darbo rinkoje.
Profesijos mokytojų kompetencija yra vienas svarbiausių profesinio mokymo kokybės garantų. Profesijos mokytojai turi nuolat atnaujinti savo praktines žinias stažuodamiesi įmonėse bei kvalifikacijos kėlimo kursuose. Ši sritis turėtų būti labiau finansuojama.
Įmonių meistrai turėtų turėti tinkamas kompetencijas jaunų žmonių mokymui darbo vietoje, nes jie ne tik ruošia darbuotoją konkrečiai darbo vietai, bet ir formuoja profesinę jauno žmogaus tapatybę bei asmenybę.
Vokietijoje, visos įmonės, dalyvaujančios pameistrystėje, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Lietuvoje kol kas nėra kontroliuojamas įmonių pasiruošimas suteikti visas mokymo programoje numatytas kompetencijas. Nors mokymo kokybės užtikrinimui tai būtų aktualu, ypač žinant, kad įmonės suteikia 70 % viso mokymo, tačiau kontrolė tik dar labiau sumažintų pameistrystės patrauklumą. Kol nėra įdiegtų konsultavimo ir patrauklios finansinės paramos įmonėms paketų– įmonių pasirengimo vykdyti mokymą kontrolė yra netikslinga.
Lietuva – sąlyginai mažai pažangiuose ekonomikos sektoriuose dirbančiųjų turinti šalis (LT 12,2%, ES vidurkis 18,5%). 2021-2030 m. nacionaliniame pažangos plane tarp numatytų prioritetinių sričių – inžinerinė pramonė ir informacinės bei ryšio technologijos. Tikslinga skatinti pameistrystę šiose srityse.

Pameistrystės stebėsena ir tyrimai

Rekomenduotina išvystyti nacionalinį pameistrystės stebėsenos ir tyrimų mechanizmą, matuoti daugiau rodiklių. Ypač svarbu reguliariai (ketvirčiais, pusmečiais ar kasmet) atlikti pameistrystės kaštų-naudų analizę remiantis patikrinta užsienio šalyse metodologija, ir jos rezultatus skelbti įmonėms.

Konkrečios iniciatyvos pameistrystės gerinimui

Darbo grupė dėl pameistrystės administracinės naštos mažinimo galimybių

Seminaro dalyviai sutarė sudaryti darbo grupę, dalyvaujant atstovams iš Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Užimtumo tarnybos, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (laukiami atstovai ir iš kitų profesinio mokymo įstaigų) ir Investuok Lietuvoje. Išsikeltas tikslas peržiūrėti pameistrystės administracinius dokumentus ir pateikti pasiūlymus, kurių iš jų būtų galima atsisakyti informaciją paimant iš bendrų duomenų bazių.

Darbo grupė dėl detalių pameistrystės įgyvendinimo schemų sukūrimo

Nutarta kartu parengti įmonėms detalias pameistrystės įgyvendinimo schemas, atitinkančias egzistuojančias teisės aktų reglamentuojamas tvarkas. Bus svarstoma galimybė jas pateikti ir interaktyvioje elektroninėje formoje.

Bendradarbiavimo plėtra