Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) naujoje publikacijoje „Žalesnė pameistrystė: nuo vietinių iniciatyvų iki visapusiškų strategijų“ [„Greening apprenticeships. From grassroot initiatives to comprehensive approaches“] analizuoja, kaip Europos šalys integruoja tvarumo principus į pameistrystės sistemas, kokie iššūkiai kyla ir kokios praktikos pasiteisina.
Kodėl tai svarbu?
Žalioji pertvarka – viena didžiausių XXI a. strateginių krypčių, kurios įgyvendinimas reikalauja naujų įgūdžių ir kvalifikacijų, ypač sektoriuose, susijusiuose su energetika, statyba, transportu, žemės ūkiu ir gamyba. Leidinyje pabrėžiama, kad pameistrystė gali padėti rengti kvalifikuotus darbuotojus žaliuosiuose sektoriuose ir skatinti tvarų požiūrį tiek tarp jaunimo, tiek tarp darbdavių.
Pagrindinės įžvalgos:
- Žalinimo priemonės priklauso nuo pameistrystės modelių skirtumų tarp šalių – centralizuotose sistemose dažniau pastebimos nuoseklesnės ir koordinuotos iniciatyvos, o decentralizuotose – daugiau vietinių iniciatyvų.
- Pameistrystės sistemos geriau prisitaiko prie žaliųjų pokyčių, kai jos grindžiamos kokybiška įgūdžių poreikio analize (skills intelligence).
- Veiksmingas daugiašalis valdymas (vyriausybės, darbdavių, profesinio mokymo įstaigų ir socialinių partnerių) yra esminis žingsnis, siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos įgyvendinimo.
- Bendradarbiavimas visais lygmenimis – nuo vietinio iki nacionalinio – padeda visiems pameistrystės dalyviams greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų.
- Ne visiems mokytojams ir mentoriams pakanka žinių ir gebėjimų, kaip perteikti tvarumo temas, o mokymo turinys ne visada atspindi naujausias tvarumo praktikas.
Rekomendacijos švietimo politikos formuotojams:
- Kurti nacionalines strategijas, skirtas žaliosios pertvarkos integravimui į pameistrystės sistemas, pritaikytas pagal šalies pameistrystės modelio specifiką.
- Naudoti aukštos kokybės įgūdžių prognozes (skills intelligence), siekiant pagrįsti mokymo programų atnaujinimą ir profesinio rengimo planavimą.
- Užtikrinti daugiašalį valdymą ir aktyvų socialinių partnerių įtraukimą į sprendimų priėmimą.
- Skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių, kad būtų sklandžiai įgyvendinami pokyčiai visais lygmenimis.
- Investuoti į profesijos mokytojų ir darbdavių gebėjimų stiprinimą, kad jie galėtų veiksmingai integruoti tvarumo principus į kasdienį mokymą.
Kuo tai aktualu Lietuvai?
Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą ir siekdama pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, Lietuva turi stiprinti profesinio rengimo indėlį į tvarų augimą. Pameistrystės modelis, derinantis praktinį mokymą su darbo rinkos poreikiais, suteikia galimybę rengti kvalifikuotus specialistus žaliosios ekonomikos sektoriams – nuo statybų ir energetikos iki transporto ir žemės ūkio. Siekiant šio tikslo, būtina atnaujinti mokymo turinį, investuoti į mokytojų ir mentorių kompetencijas bei užtikrinti sisteminį bendradarbiavimą tarp visų suinteresuotųjų šalių.
Šis CEDEFOP leidinys gali tapti vertingu šaltiniu nacionalinių strategijų formuotojams – tiek atnaujinant profesinio mokymo programas, tiek diegiant ilgalaikius žaliuosius sprendimus pameistrystėje.
Stiprindama pameistrystės sistemą ir į ją integruodama tvarumo principus, Lietuva gali ne tik rengti konkurencingus specialistus, bet ir prisidėti prie atsakingos, aplinką tausojančios ekonomikos kūrimo.
Daugiau informacijos ir leidinį rasite čia:
https://www.cedefop.europa.eu/en/publications/9194.