Titulinis » Aktualu

Konferencija: „Dualinis mokymas socialinės gerovės švietimo srityje: patirtys ir įžvalgos“

2022 m. gegužės 19 d. Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriuje vyko tarptautinė praktinė konferencija „Dualinis mokymas socialinės gerovės švietimo srityje: patirtys ir įžvalgos“. Tai jau antroji šio mokymo centro organizuota konferencija, skirta skleisti pameistrystės įgyvendinimo idėją suinteresuotų šalių tarpe pagal atskiras švietimo sritis. Pirmoji vyko 2021 metų spalio mėnesį ir buvo skirta žemės ūkio srities specialistams.

Antroji konferencija organizuota kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru ir buvo skirta socialinės gerovės švietimo srities specialistams. Joje dalyvavo socialinės ir švietimo srities politikos formuotojai, socialines paslaugas teikiančių įstaigų administracijos darbuotojai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo vadovai ir profesijos mokytojai bei kiti mokymosi ir darbo galimybėmis socialinių paslaugų teikimo srityje besidomintys asmenys.

Renginio organizatorių ir pranešėjų tikslas – dalintis vertinga praktine patartimi, atradimais, įžvalgomis bei idėjomis – kaip maksimaliai išnaudoti pameistrystės mokymosi būdo teikiamas galimybes ruošiant darbo rinkai labiausiai reikiamus darbuotojus. Konferenciją atidarė Biržų TVMC direktorius Dainius Korsakas, dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Šiaulių valstybinės kolegijos dekanė Ginta Gerikaitė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė.

Aldona Biedermann, BVÖ Bildungsberatung & Vermittlungsagentur GmbH direktorė supažindino su Austrijos dualinio mokymo sistema. Dualinis mokymas – tai darniai veikianti sistema, leidžianti mokiniui tirti savo gebėjimus, numatyti ir kurti darbinę karjerą. Nusprendęs rinktis profesinį mokymą, mokinys pirmiausia kartu su tėvais turi susirasti darbdavį, ir tik tada rinktis mokyklą. Dualinio mokymo sistemoje 20 proc. profesinio mokymo vyksta profesinio mokymo įstaigoje, likusius – 80 proc. – konkrečioje darbo vietoje pas darbdavį. Mokslas vidutiniškai trunka trejus metus, mokinys (pameistrys) besimokydamas gauna uždarbį, kuris kasmet vis didėja, o darbdavys paruošia tinkamą darbo rinkai specialistą. Kvalifikacijos egzaminai yra vykdomi egzaminų centruose, o profesinio mokymo įstaiga, kaip pabrėžė pranešėja, turi savo misiją mokyti, todėl nevykdo nei profesinio orientavimo, nei organizuoja egzaminų. Išskirtinis dualinio mokymo bruožas ir yra tas, kad pameistrystės mokymosi forma nėra tam tikra profesinio mokymo dalis, priešingai, visas profesinis mokymas organizuojamas tik pameistrystės būdu.

Tuo tarpu kitose Europos šalyse, pameistrystės mokymosi forma įgyvendinama šalia tradicinio profesinio mokymo. Įmonės Eurl „Aristote“ direktorė, Sorbonos universiteto dėstytoja daktarė Giedrė Cibulskaitė- Veršinskienė pristatė Prancūzijoje veikiančią, Prancūzijos darbo kodekse reglamentuotą pameistrystės sistemą, turinčią itin gilias istorines, dar Viduramžius siekiančias, tradicijas. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad Prancūzijoje, šiek tiek kitaip nei Austrijoje, mokiniui nėra privalu mokytis pagal pameistrystės darbo sutartį, bet yra sudaromos galimybės rinktis tokią mokymosi formą, jei mokinys ir/ar jo tėvai to pageidauja. Profesinį mokymą pameistrystės būdu Prancūzijoje vykdo pameistrystės centrai, čia gali mokytis mokiniai nuo 16 iki 30 metų amžiaus. Teorinis mokymasis vyksta mokykloje, o apie 60 – 70 proc. profesinio mokymo laiko mokinys mokosi dirbdamas įmonėje. Pameistrys turi darbo sutartį ir gauna atlyginimą tiek atlikdamas praktiką, tiek ir mokydamas profesinio mokymo centre. Įmonėje pameistrys turi kuratorių, kuris vertina jo darbą, stebi kaip praktikantas tobulėja ir bendradarbiauja su profesijos mokytoju. Prancūzija turi savitą profesinio mokymo finansavimo sistemą, pagal kurią tam tikras procentas nuo kiekvienos įmonės darbuotojams kasmet sumokamų atlyginimų yra mokamas į specialų fondą, iš kurio finansuojamos mokymo priemonės ir kitas inventorius. Tokiu būdu yra finansuojami pameistrystės centrai ir profesinio mokymo licėjai, o darbdaviai, kurie sudaro pameistrystės sutartis, yra atleidžiami nuo dalies mokesčių.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė pasidalino gerąja patirtimi, kaip profesinio mokymo įstaiga įsitraukia į pameistrystes idėjos plėtrą. Pranešėja akcentavo, kad pameistrystės sutartį gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek mokymo įstaiga, tiek ir pats mokinys, tačiau akivaizdu, kad vis dar nepakanka informacijos ir patirties, todėl profesinio mokymo įstaiga turėtų įvairiais būdais skatinti pameistrystės plėtrą. Tarptautinės stažuotės, praktikos realiose darbo vietose, tarptautinės patirties sklaida, konferencijų pagal atskiras ūkio sritis organizavimas ir yra būdas skatinti ir didinti pameistrystės žinomumą ir naudą, padrąsinti darbdavius imtis mokymo(si) tokia forma, diskusijose išsiaiškinti trukdžius ir baimes, kurios vis dar neleidžia pameistrystei aktyviai plėstis.

Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskienė konferencijos dalyvius supažindino su Užimtumo tarnybos teikiama parama darbdaviams, įdarbinantiems asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį. Pranešėja atkreipė dėmesį į darbdavio ir profesinės įstaigos bendradarbiavimo intensyvumą ir kaip vieną iš trukdžių įvardino profesinio mokymo sistemoje veikiančius ribojimus (priėmimo datų, kvotų, grupės dydžio ir kt.), kurie apsunkina pameistrystės sutarčių įgyvendinimą iškilus konkrečiam darbdavio poreikiui.

Motyvacijos darbdaviams suteikė UAB „Biržų duona“ personalo vadovės Giedrės Vaičytės pranešimas, padrąsinęs darbdavius nebijoti imtis iniciatyvos ir atsakomybės sudarant pameistrystės mokymosi ir darbo sutartis. Taip, yra nemažai baimės, kad pameistriui gali kažkas nepasisekti, kad tam reikia papildomų kaštų, kad pameistrys gali neįsilieti į kolektyvą, kad jis išmokęs tam tikrų įgūdžių gali išeiti kitur, tačiau personalo vadovė parodė aiškius ir paprastus būdus, kaip pameistrį įtraukti į bendras kolektyvo veiklas, padaryti jį kolektyvo nariu, sudominti, supažindinti su įstaigos vertybėmis, taisyklėmis, tvarkomis ir nebijoti, nes lygiai tokie pat iššūkiai laukia ir priėmus bet kurį kitą naują darbuotoją, kuriam taip pat reikia ir adaptacijos laikotarpio, ir pripratimo, ir įsiliejimo į kolektyvą.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta socialinio darbo srities naujovėms ir pameistrystės galimybėms šioje srityje. Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus vedėja Vilija Daukienė pristatė Vabalninko skyriaus patirtį rengiant socialinio darbuotojo padėjėjus. Socialinės srities darbdaviams ir darbuotojams aktualus buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės patarėjos Godos Žvaliauskės pranešimas, supažindinęs su Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo 2022 metų liepos 1 d., pagal kuriuos socialinių paslaugų įstaigose nebeliks socialinio darbuotojo padėjėjo ir lankomosios priežiūros specialisto pareigybių, o atsiras nauja pareigybė – individualios priežiūros personalo darbuotojas. Pranešėja pristatė ne tik pareigybės aprašo bet ir kvalifikacinių reikalavimų, keliamų šiai pareigybei pokyčius, kurie turės įtakos ir profesinio mokymo programų kaitai. Tikėtina, kad tai paskatins darbdavius imtis iniciatyvos kelti darbuotojų kvalifikaciją pasinaudojant pameistrystės mokymo forma.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus socialinio darbuotojo padėjėjo programos absolventė bei Šiaulių valstybinės kolegijos socialinio darbo absolventė, Ukmergės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, Aušra Straševičiūtė, skaitė pranešimą, kuriuo siekė atkreipti dėmesį į asmenų, slaugančių, prižiūrinčių ar globojančių savo artimuosius, teorinių žinių ir praktinių įgūdžių poreikius. Pranešėja pristatė eilę tyrimų, kuriais iliustravo artimųjų informavimo, konsultavimo bei slaugos ir priežiūros įgūdžių įgijimo poreikius. Dažnai ištikus situacijai, kai tenka prižiūrėti artimą šeimos narį, pastebimas pasimetimas ir nežinia. Į šią situaciją pranešėja siūlė pažvelgti kaip į galimybę pritaikyti pameistrystės mokymosi formą artimuosius prižiūrintiems asmenims, taip suteikiant socialines garantijas, pajamas bei galimybę įgyti įgūdžių, kurie vėliau, pasikeistus situacijai, leistų lengviau įsilieti į darbo rinką.

Konferencijos pranešimus apibendrino Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Pameistrystės poskyrio metodininkas Liutauras Valickas, kuris sudėjo pagrindinius akcentus – kas yra pameistrystė Lietuvoje, kaip ji yra reglamentuojama ir kaip įgyvendinama, kokios suinteresuotos šalys gali gauti naudos iš pameistrystės darbo sutarties įgyvendinimo. Pranešėjas akcentavo, kad naudą iš profesinio mokymo pameistrystės forma gauna netik darbdavys, profesinio mokymo įstaiga ir pats pameistrys, bet ir Valstybė. Taigi, Lietuvoje vis dar kuriantis naujoms pameistrystės tradicijoms, ypač svarbus tampa bendradarbiavimas tarp profesinio mokymo teikėjų ir darbdavių. Tikėtina, kad Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriuje įgyvendinamos iniciatyvos – organizuojamos konferencijos apie pameistrystę pagal atskiras ūkio sritis – prisidės prie spartesnės šios profesijos mokymo formos plėtros regione.

Platesnė informacija: Dalia Liaukevičienė el. p. dalia.liaukeviciene@btvmc.lt, mob. tel. +370 686 69983

Dalintis aktualija:

Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
Siųsti el.paštu
Share on print
Spausdinti
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
Siųsti el. paštu
Share on print
Spausdinti