Cedefop 2025 m. paskelbė naują analitinį leidinį „Pameistrystė: paskatos darbdaviams ir besimokantiesiems” (Apprenticeships: incentives for employers and learners), kuriame apžvelgiama, kaip skirtingose Europos šalyse yra kuriamos ir taikomos paskatų sistemos, skirtos darbdavių ir besimokančiųjų dalyvavimui pameistrystėje skatinti.
Leidinyje pabrėžiama, kad pameistrystės plėtra Europoje priklauso ne tik nuo teisinio reglamentavimo ar mokymo programų struktūros, bet ir nuo to, kaip nacionaliniu lygmeniu suprantamos, pasirenkamos ir įgyvendinamos paskatos, atsižvelgiant į darbo rinkos bei profesinio mokymo sistemos ypatumus.
Paskatos – daugiau nei finansinė parama
CEDEFOP analizėje atskleidžiama, kad daugelyje šalių pameistrystės skatinimas remiasi finansinių ir nefinansinių priemonių derinimu. Finansinės priemonės, tokios kaip subsidijos, kompensacijos ar mokesčių lengvatos, dažniausiai taikomos siekiant sumažinti darbdavių finansinę naštą, ypač pirmaisiais pameistrystės įgyvendinimo etapais ar dirbant su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis.
Kartu leidinyje akcentuojama, kad nemažą reikšmę turi ir nefinansinės paskatos: metodinė pagalba, mentorystės modeliai, aiškesnės administracinės procedūros, institucinė parama darbdaviams. Šios priemonės dažnai vertinamos kaip svarbios ilgalaikiam pameistrystės stabilumui ir darbdavių pasitikėjimui šiuo mokymo modeliu.
Besimokančiųjų motyvacija – svarbus analizės aspektas
Leidinyje taip pat nagrinėjamos paskatos, skirtos patiems pameistriams. CEDEFOP ekspertai atkreipia dėmesį, kad besimokančiųjų sprendimą rinktis pameistrystę lemia ne vien finansiniai aspektai, bet ir socialinės garantijos, karjeros perspektyvų aiškumas bei pameistrystės pripažinimas darbo rinkoje.
Analizėje pažymima, kad tam tikrose šalyse paskatų sistemos padeda į pameistrystę įtraukti grupes, kurios tradiciškai dalyvauja mažiau, pavyzdžiui, jaunimą be darbo patirties ar asmenis iš socialiai pažeidžiamų grupių.
Analitinė perspektyva pameistrystės politikai
CEDEFOP publikacijoje pabrėžiama, kad paskatų sistemos Europoje yra labai įvairios ir nėra vieno universalaus modelio, tinkančio visoms šalims. Analizė rodo, kad paskatų veikimas glaudžiai susijęs su:
- nacionaliniu profesinio mokymo modeliu;
- darbo rinkos struktūra;
- darbdavių vaidmeniu ir atsakomybėmis pameistrystės procese.
Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama ne normatyviniams sprendimams, o patirčių, požiūrių ir taikomų priemonių palyginimui, leidžiančiam geriau suprasti, kaip paskatos funkcionuoja skirtinguose kontekstuose.
Tarptautinė patirtis – analizės pagrindas
Šis leidinys suteikia vertingą tarptautinę perspektyvą ir gali būti naudojamas kaip analitinis atspirties taškas diskusijoms apie pameistrystės plėtrą, paskatų vaidmenį ir jų sąveiką su nacionalinėmis profesinio mokymo sistemomis.
CEDEFOP pabrėžia, kad subalansuotos paskatos prisideda ne tik prie pameistrystės apimčių augimo, bet ir prie jos kokybės, stabilumo ir patrauklumo ilgalaikėje perspektyvoje.
Norintiems susipažinti plačiau, visas leidinys anglų kalba prieinamas CEDEFOP svetainėje:
https://www.cedefop.europa.eu/files/3097_en_0.pdf