Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) nurodo, kad terminai „dualinis mokymas“, „mokymasis darbo vietoje“ ir „pameistrystė“ vartotini kaip sinonimai. Lietuva pasirinko pameistrystę!
Pameistrystės sąvoka buvo įtraukta į Lietuvos profesinį mokymą reglamentuojančius teisės aktus 2007 m. priėmus naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą (įsigaliojo 2008-01-01). Šiame įstatyme be kita ko įtvirtinta, kad mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo programas. Pameistrystė gali būti taikoma tiek pirminiame, tiek tęstiniame profesiniame mokyme.
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Šis mokymo būdas išskirtinis tuo, kad jame teorinis bei praktinis profesijos mokymas atidalijami, numatant, kad ne daugiau kaip 30 proc. mokymo programai skiriamo laiko bus mokoma(si) profesinio mokymo įstaigoje, o ne mažiau kaip 70 proc. laiko bus mokoma(si) verslo, gamybos ar paslaugų įmonėje. Nepaisant tokio skyrimo, mokymo procese profesinio mokymo įstaigos ir verslo įmonės bendros pastangos yra suvienijamos, kad pameistrystės būdu besimokantis asmuo sklandžiai įgytų mokymo programoje numatytas kompetencijas ir jam būtų suteikta profesinio mokymo sutartyje numatyta kvalifikacija. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgyta kvalifikacija formaliai nesiskiria nuo kvalifikacijų, įgyjamų mokantis mokykline profesinio mokymo forma. Profesinio mokymo sistemoje pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma galima įgyti 1-5-ojo LTKS lygio kvalifikacijas, atitinkančias profesinį standartą. Atitinkamo lygio kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą.
Teisiniame profesinio mokymo pameistrystės mokymo forma reglamentavime ir reguliavime svarbus vaidmuo tenka profesinio mokymo sutarčiai ir pameistrystės darbo sutarčiai. Pastarosios reglamentavimas įtvirtintas 2016 m. priimtos LR Darbo kodekso redakcijos (įsigaliojo 2017-01-01) 81–84 straipsniuose. Skiriamos dvi pameistrystės darbo sutarties rūšys: (1) pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties; (2) pameistrystės darbo sutartis, sudaryta su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
Pameistrystės darbo sutarties nesudarius mokymo sutarties pagrindu darbdavys turi galimybę pats, pagal jo parengtą neformaliojo mokymo programą, ne ilgiau kaip šešis mėnesius, mokyti pas jį dirbantį asmenį. Tokių asmenų (pameistrių) pas tą patį darbdavį skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų pas tą patį darbdavį su darbo sutartimis dirbančių asmenų skaičiaus. Jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį.
Pameistrystės darbo sutartis, sudaryta su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo, taip pat yra terminuota, tačiau jos terminas sutampa su mokymo sutarties trukme ir paprastai būna ilgesnis, nei šeši mėnesiai.
Pameistrystės darbo sutartis – tai tarp darbdavio ir pameistrio pasirašoma sutartis, kuria gali būti siekiama įgyvendinti vieną iš šių mokymo sutarčių: (1) dėl formaliojo mokymo (pirminio ar tęstinio) tarp pameistrio ir mokymo paslaugų teikėjo ar darbdavio, turinčių formaliojo profesinio mokymo licenciją; arba (2) dėl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir neformalųjį mokymą turinčio teisę vykdyti darbdavio ar mokymo paslaugos teikėjo, sudariusio sutartį su darbdaviu. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaroma tik mokiniui įgijus pagrindinį išsilavinimą. Jei pameistrys mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, jam privaloma sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programą pameistriui patogiu laiku švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Apibendrintai galima teigti, kad kadangi pameistrystė tai profesinio mokymo(si) forma, kuomet profesinio mokymo įstaiga (toliau – PMĮ) bendradarbiaudama su verslo įmone (įmonė), drauge moko asmenį profesijos, todėl pameistrystei vykti būtina, kad teorijos būtų mokoma PMĮ, o darbo įgūdžių ir veiklos/darbo specifikos – pas darbdavį darbo vietoje. Todėl prieš mokydamasis pameistrystės forma asmuo su PMĮ pasirašo mokymosi sutartį; PMĮ su darbdaviu – bendradarbiavimo sutartį; o darbdavys įdarbina pas save PMĮ mokinį su juo pasirašydamas pameistrystės darbo sutartį.
Už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Gerai besimokančiam mokiniui/pameistriui PMĮ gali mokėti ir stipendiją.
Pagrindiniai pameistrystės Lietuvoje ypatumai yra šie:
– mokymosi programos rengiamos siekiamus mokymosi rezultatus derinant su darbdavių atstovais;
– Sektoriniuose profesiniuose komitetuose veikdami kartu, Vyriausybei pavaldžių institucijų, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai nustato mokymosi programų turinį;
– pameistrystė vykdoma konkrečiuose sektoriuose, kuriuose daugiausia galimybių kurti pameistrystės vietas;
– mokymo įstaigos profesijos mokytojai, bendradarbiaudami su profesijos meistrais įmonėse, kuruoja mokymąsi tiek PMĮ, tiek ir darbo vietoje (įmonėse) tokiu būdu užtikrindami mokymo kokybę;
– pameistriai turi aiškų statusą (jie gauna atlygį), visų dalyvaujančių šalių (pameistrio, darbdavio, PMĮ) teisės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos;
– mokymo išlaidas padengia Vyriausybė ir darbdaviai (vyriausybės padengia išlaidas už mokymą PMĮ, o darbdaviai finansuoja mokymą įmonėse);
– profesinis mokymas pameistrystės būdu kasmet populiarėja.
Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2023 m. pabaigoje daugiau kaip 95 proc. šalies PMĮ (veiklą vykdo 44 valstybinės PMĮ) buvo mokama pameistrystės mokymo forma, o pameistrystės forma besimokančių mokinių dalis nuo visų tais metais profesinį mokymą baigusių ir kvalifikaciją įgijusių mokinių išaugo iki 18,85 proc. (2022 m. šis rodiklis buvo 13,43 proc., 2021 m. – 10,79 proc., 2020 m. – 11,05 proc., 2019 m. – 13,12 proc., 2018 m. – 10,85 proc.). Pameistrystės mokymo forma mokėsi 3356 mokiniai (2022 m. – 2556, 2021 m. – 2365).
Profesinis mokymas(is) pameistrystės būdu galimas tuomet, kai mokymo procese dalyvauja profesinio mokymo įstaiga ir darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininko ūkis, laisvasis mokytojas) bei pameistrys, todėl nelikus vieno iš šių dalyvių, pasibaigia ir pameistrystė.
Pameistrystė, baigiasi tuomet, kai:
– sėkmingai baigiamas mokslas, išlaikomi egzaminai ir gaunamas diplomas arba įgytas kompetencijas liudijantis pažymėjimas (tuo pačiu baigia galioti mokymo sutartis, o mokinys išbraukiamas iš mokinių registro);
– nutraukiama mokymosi sutartis ir mokinys toliau nebesimoko (jis pašalinamas iš mokinių registro);
– darbdaviui ar pameistriui, nutraukus pameistrystės darbo sutartį, tačiau mokiniui nenutraukusiam mokymosi sutarties. Tokiu atveju profesinis mokymas pameistrystės forma keičiamas į mokyklinę mokymo formą ir mokinys profesijos mokosi toliau tik PMĮ (suradus kitą darbdavį – su juo pasirašoma pameistrystės darbo sutartis ir mokslas pameistrystės būdu tęsiamas/atnaujinamas);
Pameistrystės darbo sutartis tarp darbdavio ir pameistrio baigiasi, kuomet baigiama mokytis (pasibaigus mokymosi sutartyje nurodytam terminui) arba kai pameistrystės darbo sutartis nutraukiama (nesvarbu kurios šalies iniciatyva ir, kokiais pagrindais).
Pameistrystę reglamentuojantys teisės aktai:
– Darbo kodeksas (66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 81-84 straipsniai)
– Profesinio mokymo įstatymas (2 straipsnio 7 dalis, 6 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 34 straipsnio 1 dalies 7 punktas)
– Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašas