Sparčiai kintant Europos ekonominei, technologinei ir demografinei kontekstinei situacijai, pameistrystė tampa reikšmingu įrankiu, galinčiu efektyviai padėti asmenims įgyti aktualių įgūdžių, skatinančiu įtrauktį, inovacijas ir atsparumą.
Nors tradiciškai pameistrystė buvo siejama su rankų darbo profesijomis, šiandien ji vis dažniau taikoma ir sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas, finansinės technologijos, žaliosios technologijos, sveikatos priežiūra, švietimas bei draudimas. Todėl pameistrystės vaidmuo vis svarbesnis Europos Sąjungai siekiant mažinti įgūdžių trūkumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir užtikrinti sąžiningus perėjimus besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Pameistrystė suteikia praktinės, realaus darbo pasaulio patirties, leidžiančios greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių įgūdžių poreikių. Ji suteikia alternatyvų kelią tradiciniam švietimui, atverdama galimybes įvairesniam besimokančiųjų ratui – tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems – kurti karjerą aukštų galimybių sektoriuose”, – teigia CEDEFOP vykdomasis direktorius Jürgen Siebel.
Naujos pameistrystės sritys
Neseniai vykusiame EBPO-CEDEFOP simpoziume „Naujos pameistrystės sritys“ pristatyti pavyzdžiai rodo, kad visoje Europoje atsiranda programų, skirtų ne tik spręsti aktualias darbo jėgos trūkumo problemas, bet ir prisitaikyti prie ateities poreikių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pameistrystės padeda įveikti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą – nuo 2019 iki 2023 metų pameistrystės programų dalyvių skaičius šiame sektoriuje išaugo daugiau nei 500 % (OPCO Santé duomenimis).
Darbdaviams pameistrystė suteikia strateginį atsaką į kvalifikuotų specialistų trūkumą. Darbo skelbimų internete Europoje analizė rodo, kad daugelis įgūdžių, reikalingų tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas ar švietimo technologijos, puikiai dera su praktinio mokymosi modeliais.
Reali nauda besimokantiesiems
Besimokantiesiems nauda taip pat yra įtikinama. Airijoje draudimo programos pameistrystės forma absolventai per ketverius metus pasiekė nacionalinį vidutinį atlyginimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose informacinių ir ryšių technologijų pameistrių pajamos beveik patrigubėjo, sveikatos priežiūros srityje – padvigubėjo.
Pažymėtina, kad pameistrystės plėtra skatina įtrauktį ir prieinamumą. Be to, tokios programos, kaip Škotijos informacinių technologijų pameistrystė, padeda įtraukti skirtingų grupių atstovus – nuo neseniai mokyklą baigusių jaunuolių iki karjerą keičiančių suaugusiųjų.
Sėkmės skatinimas: partnerystės, politikos ir kokybės svarba
Naujos pameistrystės sritys dažnai plėtojamos per bendras iniciatyvas: nuo verslo konsorciumų Airijoje, valstybinių projektų Vengrijoje iki regioninių partnerysčių Italijoje. Tačiau siekiant užtikrinti jų kokybę ir poveikį, būtinas bendras valdymas ir struktūrizuota partnerystė tarp nacionalinių vyriausybių, darbdavių, švietimo institucijų bei socialinių partnerių.
Vis dėlto tam tikri iššūkiai išlieka. Pavyzdžiui, Vokietijoje kuriant vieningą slaugos pameistrystės programą paaiškėjo, kad būtina stiprinti mokytojų kompetencijas ir kokybės užtikrinimą darbo vietose. Todėl augant pameistrystės programų skaičiui būtina plėtoti paramos struktūras ir standartus.
Europos Sąjunga siūlo naudingas gaires: Europos kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistema bei Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijos dėl kokybiškos pameistrystės. Šie dokumentai padeda kurti įtraukią, lanksčią ir rezultatais pagrįstą pameistrystės politiką.
Kaip teigia El Iza Mohamedou, EBPO Įgūdžių centro vadovė: „Įrodymai rodo, kad pameistrystė gali būti veiksminga įvairiuose sektoriuose ir lygmenyse, užtikrindama kelią į kokybišką asmenų užimtumą. Tęsiant stebėseną, vertinimą ir strateginę komunikaciją, pameistrystės vertė – ypač netradicinėse srityse – gali būti geriau suprantama ir plačiau priimta visoje Europoje.“
Didėjantis pameistrystės vaidmuo, sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą ir plečiant galimybę pasinaudoti galimybėmis, tampa Europos įgūdžių darbotvarkės pagrindu.
Straipsnio šaltinis Apprenticeships opening pathways to innovation and inclusion across Europe | CEDEFOP