Pameistrystė suteikia galimybę verslui užsiauginti konkrečiai jo poreikius atitinkantį specialistą už mažesnius kaštus. Kiek tokį mokymo metodą išnaudoja šalies įmonės ir į ką būtina atsižvelgti, kad pameistrystė būtų visapusiškai naudinga darbuotojams, darbdaviams ir šalies ekonomikai, įžvalgomis dalijasi Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Nors pameistrystė nėra naujovė nei Vakarų šalyse, nei Lietuvoje, vis tik tai dar nėra plačiai žinoma galimybė, o neretai – painiojama su įprasta profesine praktika. Sėkmingai taikoma pameistrystė naudinga visoms pusėms: pats specialistas per gana trumpą laiką įgyja koncentruotas profesines žinias ir praktinių įgūdžių, o už darbą jam mokamas atlyginimas. Įmonės įgyja galimybę pačios prisidėti prie mokymo plano rengimo ir užsiauginti lojalius reikiamos kvalifikacijos specialistus. Valstybės lygiu pameistrystė sprendžia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir užimtumo problemą.
Esminis vaidmuo tenka darbdaviui
Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro vadovo M. Černiaus teigimu, esminiai pameistrystės išskirtinumai – darbuotojai rengiami bendradarbiaujant ir tiesiogiai įsitraukiant verslo įmonėms bei profesinio mokymo įstaigoms. Taip užtikrinama, kad darbuotojas ne tik bus paruoštas per gana trumpą laiką, bet ir įgis visas konkrečiai įmonei reikalingas profesines kompetencijas.
„Pameistrystė – trumpiausias žmogaus kelias į profesines aukštumas ir gilų savo profesijos išmanymą. Čia labai svarbios kelios dedamosios: pirmiausia – darbo vieta, kurioje žmogus įgyja pagrindines praktines savo profesijos žinias ir tobulėja. Mokantis pameistrystės būdu, darbo vietoje praleidžiama net apie 70 proc. viso laiko. Likusieji 30 proc. laiko praleidžiami mokymo įstaigoje, kur įgyjama platesnių žinių ir gebėjimų, susipažįstama su įvairiomis metodikomis, technologijomis, pasauline patirtimi. Toks priemonių kompleksas specialistui padeda augti greičiau nei vien dirbant ar vien mokantis. Esminis momentas – mokymasis ir darbinė veikla turi vienas kitą papildyti. Tad čia labai svarbus darbdavio ir mokymo įstaigos bendradarbiavimas ir susitarimas, kaip pameistrys augs, kaip bus mokomas, kokias užduotis atliks darbo vietoje“, – įsitikinęs M. Černius.
Pašnekovo teigimu, pameistrystė labiausiai tinka ten, kur yra komandinis darbas. Jei komandą sudaro ir žemos, ir vidutinės, ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tai yra ideali terpė pameistrystei – tokiu atveju mokinys gali tobulėti itin sparčiai.
Gerus rezultatus stebi inžinerinėje pramonėje
M. Gudas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, pažymi, kad pameistrystė pramonės įmonėse, kurios yra susipažinusios su šia profesijos mokymo forma, vertinama kaip vienas efektyviausių būdų paruošti naujus specialistus, perkvalifikuoti darbuotojus ar užsiauginti naują komandą.
„Pameistrystė yra vienas natūraliausių ir efektyviausių būdų perimti žinias. Juk net ir Rytų filosofijoje žinios eilę metų, iš kartos į kartą buvo perduodamos mokytojo mokiniui. Žmogus geriausiai įsisavina informaciją stebėdamas gyvus pavyzdžius. Pameistrystės būdu besimokantys mokiniai gauna pačias šviežiausias žinias, kurios yra reikalingos darbo rinkai: teorinę medžiagą, praktinį suvokimą, apmokymą dirbti su įranga, operacinėmis sistemomis ir pan. realioje darbo aplinkoje. Pameistrystė ypatingai gerai veikia pažangiose, pagal vakarietiškus standartus dirbančiose įmonėse“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento teigimu, labai geri pameistrystės taikymo rezultatai stebimi inžinerinėje pramonėje, darbo vietose, kuriose veikia sudėtingi procesai, įrengimai, kuriama aukšta pridėtinė vertė: elektronikos inžinerijoje, metalo, plastiko apdirbimo įmonėse, taip pat – baldų ir maisto pramonės sektoriuose.
Būdas užsiauginti lojalius specialistus
Paklaustas, kiek laiko gali trukti pameistrystės etapas, M. Gudas teigia, kad trukmė labai priklauso nuo aplinkybių ir profesijos, kuriai ruošiamas specialistas: paprastesnėms operacijoms perprasti gali pakakti ir mėnesio, o mokantis operuoti sudėtingas stakles, kur klaidos gali kainuoti labai brangiai, mokytojo buvimas šalia trunka kur kas ilgiau – tris, šešis ar net devynis mėnesius. Be to, net ir pasibaigus pameistrystės etapui, dažnai naujam darbuotojui priskiriamas kuratorius, su kuriuo prireikus galima bet kada pasikonsultuoti.
„Be abejo, į pameistrystę įmonė visų pirma turi žvelgti kaip į investiciją, kurios grąžą nebūtinai pajus trumpuoju laikotarpiu. Juk iš pradžių reikia patyrusį specialistą atitraukti nuo jo tiesioginio darbo, skirti daug dėmesio ir resursų mokomam darbuotojui. Tačiau ilguoju laikotarpiu užsiauginamas specialistas ar komanda, kursiantys pridėtinę vertę įmonei. Pameistrystės metu žmogus pripranta prie įmonės vidinės tvarkos, veiklos principų ir dažnai tampa lojaliu darbuotoju. Praktika rodo, kad jei per pirmąsias savaites pameistriai „nenubyra“, jų įsidarbinamumas yra labai aukštas – maždaug 3 iš 4 pasilieka dirbti įmonėje ilgam“, – tikina pašnekovas.
Sėkmingai pameistrystei būtinas nuoseklumas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentui antrina M. Černius, sakydamas, kad teisingai taikomas pameistrystės metodas įmonei galiausiai atsiperka ir leidžia užsiauginti kompetentingus bei lojalius specialistus.
„Tam, kad pameistrystė atneštų maksimalią naudą visoms pusėms, labai svarbu darbuotojo mokymą vykdyti tinkamu tempu. Jei per greitai perbėgsime per mokymo programą, išsirinkdami tik tam tikrus akcentus, kurie tuo metu svarbūs įmonei, bet žmogus negaus bazinių žinių, gebėjimų, vėliau, įvykus netipinei situacijai, šios spragos neišvengiamai atsivers.
Iš praktikos turiu tokį pavyzdį: darbdaviai sakė, kad pameistrys puikiai suvirina siūles, bet kai reikia išpjauti ar nušlifuoti defektą, jis nebežino, kaip tai padaryti. Paskui paaiškėjo, kad ši dalis iš pradžių buvo numatyta mokymo programoje, bet vėliau buvo nuspręsta pagreitinti procesą ir šlifavimo skyrių praleisti. Taigi, jei norime paruošti visapusiškai gerą specialistą, kuris gali tvarkytis su įvairiomis užduotimis, svarbu išlaikyti nuoseklumą. Kita vertus, jei žmogų per ilgai mokysime papildomų užduočių ir vis atidėliosime pagrindinės dalies mokymą, jis paprasčiausiai praras motyvaciją. Tad laiko pajautimas ir nuoseklus mokymosi plano laikymasis sėkmingai pameistrystei yra itin svarbūs elementai“, – teigia M. Černius.
Straipsnį inicijavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, įgyvendinantis projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.