Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kuomet dalį mokymo laiko (ne daugiau kaip 30 proc. mokymosi trukmės) asmuo mokosi teorijos profesinio mokymo įstaigoje, o likusią mokymo dalį -dirbdamas realioje darbo vietoje. Asmuo su profesinio mokymo įstaiga pasirašo profesinio mokymo sutartį, o pameistrystės darbo sutartį pasirašo su įmone, įstaiga, ar organizacija, dėl mokymosi dirbant realioje darbo vietoje.
Pameistrystės darbo sutartis Lietuvos teisės aktuose buvo įtvirtinta prieš aštuonerius metus. Siekiant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą paversti patrauklesne darbdaviams ir paklausia profesinio mokymo dalyviams, Lietuvos Respublikos Seimas, 2016 m. priimdamas naujos redakcijos Darbo kodeksą, greta kitų darbo sutarčių rūšių įtvirtino ir pameistrystės darbo sutartį.
Pameistrystės darbo sutartis pameistrystės būdu besimokantiems asmenims užtikrina sąlygas vienu metu ne tik mokytis profesijos, bet ir dirbant gauti darbo užmokestį. Darbo kodeksas reikalauja, kad pastarasis neturi būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.
Minimali mėnesinė bruto alga (MMA) Lietuvoje nuolat didinama: 2018 m. ji buvo 400 Eurų, 2019 m. – 555 Eurai, 2020 m. – 607 Eurai, 2021 m. – 642 Eurai, 2022 m. – 730 Eurų, 2023 m. – 840 Eurų, 2024 m. – 924 Eurai, planuojama, kad 2025 m. minimali mėnesio alga didės iki 1038 Eurų. MMA 2024 m. sudarė 43 proc. šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2023 m. – 40 proc., 2022 m. – 38,4 proc.).
Pameistrystės darbo sutartis pasirašoma tarp pameistrio ir darbdavio, kuris įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sudaro pameistriui sąlygas įgyti reikiamų profesinių įgūdžių darbo vietoje. Pameistrystės darbo sutartyje privaloma nurodyti darbo laiko ir kito mokymosi laiko trukmę (bendrai laikas negali viršyti 48 val. per savaitę), už faktiškai dirbtą laiką numatomo mokėti darbo užmokesčio (jis pradedamas skaičiuoti nuo pirmos įsidarbinimo dienos) dydį, šios sutarties galiojimo terminą. Prieš pasirašydamas sutartį pameistrys su ja susipažįsta, esant klausimų, – jam pateikiami atsakymai.
Teisė nuspręsti, ar pameistriui, jo mokymosi dirbant įmonėje laikotarpiu, mokėti didesnį, nei Darbo kodekse numatytas minimalus, atlyginimą, tenka darbdaviui. Dažniausiai pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiu pameistriams mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris paprastai padidėja, kuomet pameistrys įgyja siekiamą kvalifikaciją ir įsidarbina pagal nuolatinę darbo sutartį. Taip pat neretas darbdavys, atsižvelgdamas į situaciją atitinkamo ūkio sektoriaus darbo rinkoje bei įvertinęs pameistrio galimą naudą įmonei, gali nuspręsti mokėti pameistriui didesnį, nei minimalus, darbo užmokestį. Pasitaiko atvejų, kuomet ypač gabiems pameistriams darbdaviai moka aukščiausius tame sektoriuje darbo užmokesčius. Kaip vieną iš pameistrį motyvuojančių priemonių, darbdavys gali periodiškai didinti pameistriui mokamo darbo užmokesčio dydį.
Informacijos ar skundų, kad jauniems (pirminiame mokyme besimokantiems) pameistriams būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tęstiniame mokyme besimokantiems (persikvalifikuojantiems, ar naujos kvalifikacijos siekiantiems suaugusiesiems) nepasitaikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įmonės dažniausiai priima į darbą pameistrius ne jaunesnius kaip 18 metų amžiaus, nors teisės aktuose įtvirtinta galimybė dirbti ir nepilnamečiams.
Teisės aktai numato, kad profesinio mokymo pameistrystės forma procesų vyksmo ir jų koordinavimo lyderystė tenka profesinio mokymo įstaigai, todėl, esant reikalui, profesinio mokymo įstaiga, kilus neaiškumams ar nesutarimams, visuomet stengiasi užtikrinti ir ginti pameistrio interesus bei ieškoti visoms pameistrystės šalims tinkamiausių sprendimų.