Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymui atsirado galimybė taikyti naują Paramos mokymuisi priemonę – Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį.
Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, tai viena iš Paramos mokymuisi priemonių profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, kuris su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas gali būti vykdomas pas profesinio mokymo teikėją ar darbdavį.
Mokymo įstaiga bedarbiui ar užimtam asmeniui mokantis pameistrystės forma, skiria profesijos mokytoją – kuratorių, kuris kartu su darbdavio paskirtu meistru užtikrina, kad mokantis šia forma būtų pasiekti visi mokymo programoje numatyti mokymosi rezultatai. Bedarbis ar užimtas asmuo (nuo 2022-07-01 d. Užimtumo įstatymo pakeitimo) kreipiasi į Užimtumo tarnybą, kuri tarpininkauja tarp visų šalių (asmens, darbdavio, profesinio mokymo įstaigos), ieškant geriausių sprendimų asmenų užimtumui didinti.
Ši mokymosi forma patraukli tuo, kad su pameistriu iš karto sudaroma darbo sutartis, pagal kurią pameistriui mokamas darbo užmokestis, kaupiamas socialinio draudimo stažas, kas yra papildoma motyvacija besimokinančiajam ir tuo pačiu mokymas vyksta realioje darbo vietoje – gamybos įmonėje, organizacijoje (ne mažiau kaip 70 proc. viso mokymo programos). Taip pat darbdaviui mokama pameistrio darbo užmokesčio dalies (70 procentų) kompensacija. Paskirtam meistrui, už atliekamą pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą skirtą atlygį, Užimtumo tarnyba kompensuoja 20 procentų darbo užmokesčio.
Kvalifikacijos ir kompetencijos įgytos pameistrystės būdu geriau atitinka darbo rinkos poreikius, nes baigę pameistrystę jau turi ir darbinius įgūdžius ir socialinius įgūdžius reikalingus darbe, dėl ko greičiau įsiliejama į darbo rinką (su ilgalaike perspektyva).
Pameistrystė skaičiais
Visuose Lietuvos regionuose žmonės buvo mokomi pameistrystės būdu. Per pameistrystės įgyvendinimo laikotarpį daugiausiai dalyvių buvo Vilniaus apskrityje – 30,8 proc., Kauno apskrityje – 15,8 proc., Šiaulių apskrityje – 10,4 proc., mažiausiai dalyvių Alytaus apskrityje – 4,5 proc.
Šią priemonę 2018 – 2022 m. laikotarpiu įgyvendino ir pameistrius įdarbino 658 įmonės (2018 m. – 186, 2019 m. – 151, 2020 m. – 111, 2021 m. – 83, 2022 m. – 218).
Per visą laikotarpį 2018 – 2022 m. pameistrystės priemonėje dalyvavo 1533 asmenų, iš jų 891 moteris. Didžiausia moterų dalis buvo 2022 m. – 66,5 proc. Daugiausiai šia priemone naudojosi asmenys turintys vidurinį išsilavinimą, šie dalyviai sudarė 58,3 proc., aukštąjį išsilavinimą turintys – 21,7 proc., pagrindinį išsilavinimą – 16,2 proc., pradinį išsilavinimą – 3,8 proc.
Lūkesčiai pasiteisino
Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį – tai viena iš efektyviausių Paramos mokymuisi priemonių. Trumpalaikės integracijos į darbo rinką rodiklis 2022 m. po priemonės baigimo praėjus 6 mėn. siekė 75,1 proc., o ilgalaikės integracijos po 12 mėn. – 80,5 proc., kai profesinio mokymo priemonės ilgalaikės integracijos rodiklis po 12 mėn. siekė – 71,9 proc.
Išliekantys iššūkiai
Nors už mokymo programos organizavimą ir vykdymą pameistrystės būdu mokama mokymo teikėjui, kuris pagal Pameistrystės mokymo sutartį apmoka darbdaviui praktinio mokymo išlaidas, taip pat darbdaviui kompensuojama dalis pameistrio ir meistro darbo užmokesčio, o pameistriui tuo metu, kai vyksta teorinė mokymo dalis mokama stipendija, tačiau pameistrystės priemonė vis dar nėra labai populiari ir tarp siekiančių įgyti trūkstamas kvalifikacijas ar kompetencijas, kaip ir tarp darbdavių, kurie vykdytų pameistrystę.
Žemas darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo lygis –vienas iš esminių kliuvinių sėkmingai pameistrystės plėtrai Lietuvoje. Siekiant, kad mokymas pameistrystės būdu būtų patrauklesnis darbdaviams, – turi būti glaudesnis mokymo teikėjo ir darbdavio tarpusavio santykis, bei įsipareigojimų naštos tikslesnis pasidalijimas.
Bendraujant su darbdaviais matyti, kad trūksta informacijos apie tai kas yra pameistrystė, apie šios mokymo formos organizavimo specifiką, procesus, atsakomybes bei teikiamas naudas. Darbdaviams nėra patrauklūs ir administraciniai pameistrystės programų aspektai, tai ne vien sutarties pasirašymas, bet ir įvairūs su pameistrio darbo laiko apskaita bei įforminimu įmonėje susiję dokumentai, raštai, mokesčiai ir pan. Taip pat ir asmenų nepasitikėjimas darbdaviais dėl mokymo kokybės darbo metu užtikrinimo.
Palengvinimas
Užimtumo tarnyba, siekdama mažinti biurokratinę naštą ir siekiant didinti Įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės patrauklumą darbdaviams Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtino Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo pakeitimą dėl įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo užmokesčio dalies kompensacijos, kuri apskaičiuojama procentais nuo pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų (pagal VSDF duomenis), dėl ko darbdaviui nereikia kas mėnesį pristatyti Užimtumo tarnybai pažymų apie išmokėto darbo užmokesčio dydį.
Siūlymai ir rekomendacijos
Manome, kad Lietuvoje yra pilnai veikianti teisinė sistema pameistrystės reguliavimui. Tačiau turėtų būti tarpusavyje suderinti skirtingų valstybinių institucijų pameistrystės tvarkos įgyvendinimą reguliuojantys teisės aktai, kad pameistrystės įgyvendinimo procesas taptų aiškesnis ir paprastesnis teikėjams, ypatingai įmonėms.
Mokymo įstaigos turėtų būti aktyvios komunikuojant su darbdaviais, nebijoti aktyviai pristatyti savo paslaugas, dirbti kartu su įmonėmis pritaikant mokymo turinį. Pro-aktyvus požiūris ir pastangos prisiderinti prie įmonių poreikių kelia įmonių pasitikėjimą pameistryste.
Profesinės mokymo įstaigos turėtų kurti / turėti labiausiai poreikius atitinkantį mokymo turinį, kurį labiau adaptuoti įmonių poreikiams, kad darbdaviai pasitikėtų profesiniu mokymu ir pameistryste. Iš kitos pusės, įmonės turėtų būti supratingos, kad pameistriui(-ei) būtina gauti platesnių žinių ir gūdžių, nei reikia konkrečiai darbo vietai, kad būtų užtikrintas jo(-s) įsidarbinimas, bei jo patrauklumas darbo rinkoje.