Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) paskelbė naują analitinį leidinį „Boosting apprenticeships: incentives that work“, kuriame apžvelgiamos įvairių Europos šalių taikomos finansinės ir nefinansinės priemonės, skatinančios pameistrystės programas. Dokumentas parengtas remiantis Cedefop pameistrystės ekspertų bendruomenės narių įžvalgomis ir pateiktais pavyzdžiais.
Leidinyje analizuojama, kokios paskatos labiausiai motyvuoja darbdavius įsitraukti į pameistrystę ir kokie paramos mechanizmai padeda besimokantiesiems rinktis šį mokymosi būdą.
Ką pabrėžia Cedefop analizė?
- Finansinės paskatos – dažniausiai taikomos subsidijos, mokymo išlaidų kompensacijos ar socialinių įmokų lengvatos – daro reikšmingą įtaką įmonių sprendimui priimti pameistrius.
- Nefinansiniai veiksniai, tokie kaip glaudus bendradarbiavimas su profesinėmis mokyklomis, aiškios administracinės procedūros ar kokybiška mokymo aplinka, taip pat turi didelę reikšmę.
- Besimokantiesiems svarbios papildomos paramos priemonės – karjeros konsultacijos, kelionės ar apgyvendinimo išlaidų kompensavimas, socialinė parama mokymosi metu.
- Daugelyje šalių vis dar trūksta sistemingo paskatų poveikio vertinimo, todėl rekomenduojama labiau stebėti priemonių efektyvumą ir ilgalaikį poveikį.
Lietuvos kontekstas
Leidinyje pažymima, kad Lietuvoje pameistrystės plėtra daugiausia remiasi projektinėmis priemonėmis, o ilgalaikės finansinės paskatos įmonėms dar nėra įsitvirtinusios. Cedefop ekspertai siūlo svarstyti nuoseklesnę sistemą, apimančią tiek mokesčių lengvatas, tiek paramą mokymo vietų kūrimui ir priežiūrai.
Kodėl tai svarbu?
Paskatų sistemos padeda užtikrinti tvarią pameistrystės plėtrą – kai įmonės mato aiškią grąžą iš investicijų į mokymą, o besimokantieji įgyja kokybiškas, darbo rinkai aktualias kompetencijas.
Lietuvai ši tema aktuali siekiant plėsti pameistrystės prieinamumą įvairiuose sektoriuose.
Daugiau informacijos: Boosting apprenticeships: incentives that work | CEDEFOP