Aktualu

2024 m. buvo reikšmingi profesinio mokymo pameistrystės forma plėtrai Lietuvoje: beveik visos profesinio mokymo įstaigos (PMĮ) išbandė ir sėkmingai taikė pameistrystės mokymo formą, o tai dar labiau suartino profesinį mokymą ir verslą siekiant drauge rengti darbo rinkai labiausiai trūkstamus darbuotojus, daugėjo norinčių mokytis pameistrių, suinteresuotiems pameistrystės vystymu subjektams kvalifikuotai buvo teikiama išsami informacija, praktiniai patarimai bei metodinė pagalba, aktyviai buvo lankoma interneto svetainė www.pameistryste.lt, sustiprintos pameistrystės pozicijos pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą.

Baigiantis metams, verta detaliau apžvelgti 2024 metus – aptarti pameistrystės skaičiaus dinamiką šalyje, interneto svetainės www.pameistryste.lt veiklą populiarinant šią profesinio mokymo formą, pristatyti pagrindines temas, dominusias pameistryste suinteresuotus subjektus, atskleisti probleminius pameistrystės įgyvendinimo aspektus ir pan.

Pagrindiniu ir, šiuo metu, vieninteliu statistinių duomenų apie pameistrystės mokymo formos paplitimą profesinio mokymo įstaigose šaltiniu išlieka Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS). Šioje sistemoje fiksuojami PMĮ veiklos išorinio vertinimo rodikliai. Vienas iš penkių veiklos išorinio vertinimo rodiklių yra pameistrystė. Analizuojant matyti, kad pameistrystės mokymo forma besimokančių mokinių skaičius kasmet nuosekliai didėja: 2024 m. mokėsi 3521 mokinys  (2023 m. – 3356, 2022 m. – 2556, 2021 m. – 2365). Daugėja ir PMĮ, kuriose mokoma šia profesinio mokymo forma: 2023 m. 42 iš 44 PMĮ buvo mokoma pameistrystės būdu, o šių metų pabaigoje pameistrystės forma mokė jau 43 PMĮ (vienintelė Viešoji įstaiga Kelmės profesinio rengimo centras vieno iš 5 veiklos išorinio vertinimo rodiklių grafoje nurodė nulius). Tokiam augimui įtakos turėjo valstybės skirtas reikšmingas finansavimas pameistrystei skatinti. Tuo tarpu pameistrystės forma besimokančių mokinių dalis nuo visų tais metais profesinį mokymą baigusių ir kvalifikaciją įgijusių mokinių sumenko nuo 18,85 proc. (2023 m.) iki 15,63 proc. (2022 m. šis rodiklis buvo 13,44 proc., 2021 m. – 10,79 proc., 2020 m. – 10,99 proc., 2019 m. – 13,13 proc., 2018 m. – 10,85 proc.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 81 straipsnyje įtvirtinta, kad priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma, su juo sudaroma pameistrystės darbo sutartis. Tokią sutartį pasirašęs asmuo tampa pilnaverčiu įmonės darbuotoju, turinčiu visas su darbo santykiais susijusias teises ir pareigas. Pranešimą apie su pameistriu sudarytą pameistrystės darbo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka, darbdavys privalo tą pačią dieną pateikti SoDrai. SoDros duomenimis, per 2024 m. buvo užregistruota 1030 pameistrystės darbo sutarčių (2023 m. – 488 vnt.; 2022 m. – 644 vnt.). Nepaisant daugiau kaip dvigubai per metus išaugusių registruotų pameistrystės darbo sutarčių skaičiaus, lieka neatsakytas klausimas – jeigu ŠVIS matyti, jog 2024 m. pameistrystės forma mokėsi 3521 mokinys, o SoDra gavo informaciją apie 1030 pameistrystės darbo sutarčių, tuomet kokiu juridiniu pagrindu (pagal kokias sutartis) dirbo mokydamiesi likusieji daugiau nei du trečdaliai PMĮ mokinių?

Per metus pasikeitė profesinio mokymo įstaigų, pameistrystės vykdymo lyderių, sąrašai:
Pagal pameistrystės forma besimokančių mokinių dalies rodiklį:

1. (2.) Vilniaus agroekologijos mokymo centras (69,54 proc.);
2. (3.) Kėdainių profesinio rengimo centras (63,13 proc.);
3. (1.) Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras (61,05 proc.);
4. Elektrėnų profesinio mokymo centras (45,52 proc.);
5. Švenčionių profesinio rengimo centras (42,74 proc.);
6. (6.) Vilniaus statybininkų rengimo centras (39,63 proc.).
7. (4.) Telšių regioninis profesinio mokymo centras (38,28 proc.);
8. (5.) Joniškio žemės ūkio mokykla (36,59 proc.);
9. Mažeikių politechnikos mokykla (36,18 proc.);
10. Kupiškio technologijos ir verslo mokykla (35,66 proc.).

Pameistrystės forma besimokančių mokinių skaičiumi lyderiavo šios PMĮ:

1. (1.) Kauno technologijų mokymo centras (431 mok.);
2. Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras (301 mok.)
3. (2.) Marijampolės profesinio rengimo centras (181 mok.);
4. (4.) Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (180 mok.);
5. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras (178 mok.);
6. (3.) Alytaus profesinio rengimo centras (167 mok.);
7. (6.) Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras (163 mok.).
8. (5.) Vilniaus statybininkų rengimo centras (130 mok.);
9. Elektrėnų profesinio mokymo centras (127 mok.);
10. Kėdainių profesinio rengimo centras (113 mok.).

Šiais metais www.pameistryste.lt svetainėje kaupta, sisteminta, analizuota ir skelbta informacija apie profesinį mokymą, organizuojamą pameistrystės forma, pristatyti KPMPC darbai informacijos ir metodinės pagalbos teikimo bei pameistrystės populiarinimo srityje.

Pristatant ir populiarinant pameistrystės temą parengta ir perskaityta 13 pranešimų pameistrystės Lietuvoje tema tarpinstituciniuose (verslo įmones vienijančioms sąjungai ir asociacijoms, PMĮ renginių dalyviams, užsienio šalių delegacijoms) renginiuose bei diskusijose, kuriuose bendrai dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių.

Suteikta 41 konsultacija (privatiems asmenims; įmonių bei PMĮ atstovams) el. paštu, telefonu, kontaktinių / nuotolinių susitikimų metu. 

Bendradarbiaujant su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru sėkmingai organizuotas „1-asis dualinio mokymo ir rengimo / pameistrystės Lietuvoje forumas“, skirtas pameistrystės mokymo formai populiarinti, bendradarbiavimui tarp įmonių ir PMĮ skatinti ir aktyvinti. Forume dalyvavo daugiau kaip pusšimtis dalyvių (PMĮ, Lietuvoje investuojančių užsienio įmonių (pvz., Continental Automotive Lithuania, Intersurgical, Hyand Lithuania) atstovai bei švietimo politikos formuotojai). 

Interneto svetainėje www.pameistryste.lt parengta schema su aiškesne, koncentruočiau išdėstyta informacija apie pameistrystę interesantams.

Manytume, kad būtų tikslinga imtis šių veiksmų pameistrystės kokybei ir tvarumui užtikrinti:

• Formuoti ir ugdyti profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių, kitų socialinių partnerių bendradarbiavimo kultūrą, užtikrinant abiejų šalių atsakomybę už profesinio mokymo pameistrystės forma kokybę, laikantis kvalifikacijos ir programos reikalavimų bei tuo pačiu lanksčiau prisitaikant prie įmonės poreikių.

• Atlikti pameistrystės teisinio reglamentavimo ir finansinės paramos jai skatinti efektyvumo, veiksmingumo ir poveikio bei pameistrystės modelio praktinio įgyvendinimo vertinimą; remiantis vertinimo rezultatais atnaujinti pameistrystės teisinę bazę ir sukurti efektyvius finansinius mechanizmus, užtikrinančius pameistrystės tvarumą.

• Aktyviau taikyti pameistrystės mokymo formą PMĮ bei teikti joms finansinį skatinimą šia forma vykdant visą mokymo programą, o ne pavienius programos modulius.

• Atlikti pameistrystės statistinių duomenų rinkimo ir jų panaudojimo sprendimams priimti auditą, užtikrinti duomenų patikimumą ir validumą bei jų pateikimą laiku.